Naujo feministinio diskurso ir lyčių studijų kalbos kūrimo praktikos ir scenarijai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Naujo feministinio diskurso ir lyčių studijų kalbos kūrimo praktikos ir scenarijai
Alternative Title:
Practices and scenarios of contemporary feminist discourse and gender studies language creation
In the Journal:
Inter-studia humanitatis. 2008, Nr. 5, p. 96-111
Keywords:
LT
Feministines diskursas; Feministinio diskurso kalbinės praktikos scenarijai; Feministinis diskursas; Feminizmo ir lyčių studijų terminų vertimo ir kūrimo praktika; Lyčių leksikos norminimas; Lyčių studijos; Lyčių studijų sąvokų žodynas; Terminija; Vertimas.
EN
Feminist discourse; Feministic discourse; Lexicon of gender studies; Norms of gender lexicon; Ofways of linguistic realization of feministic discourse; Terminology; The gender studies; Translation; Translation and coinage of gender lexicon.
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas – atskleisti, kaip skirtingi feministinės kalbos projektai ir kalbos politika, feminizmo ir lyčių studijų terminų bei sąvokų vertimo ir kūrimo praktikos priklauso nuo skirtingo moteriškojo subjektyvumo ir epistemologinės pozicijos aiškinimo. Pažymima, kad savito nacionalinio feministinio diskurso ir lyčių studijų kalbos kūrimas yra diskutuojamas įvairiuose kalbiniuose ir kultūriniuose arealuose. Vieno ar kito moteriškojo subjektyvumo tipo platesnis pripažinimas feministinėje mokslinėje bendruomenėje ir lyčių studijos sociokultūrinėje aplinkoje lemia atitinkamas vertimo, feministinio diskurso ir kalbos kūrimo ir reformavimo praktikas. Straipsnyje aptartos feminizmo ir lyčių studijų atstovių diskusijos leidžia teigti, kad daugelyje šalių bandoma pereiti nuo angliakalbio diskurso prie kitų subjektyvumo tipų, kurie suponuotų naujų kalbos terminų ir sąvokų kūrimą, jų sujungimą su jau kalboje įsitvirtinusiais tarptautiniais žodžiais arba naujų ar papildomų reikšmių tarptautiniams žodžiams suteikimą. Autorės konstatuoja, kad Lietuvoje vis dar mažai diskutuojama apie savitą feministinį diskursą ir kalbos reformavimą, laikomasi rezervuotos ir gan konservatyvios naujų žodžių vartojimo politikos, stengiantis neįvesti per transliteraciją kitų kalbų (ypač anglų kalbos) žodžių. Taip atsiribojama nuo feministinės „lingua franca“, kurios pagrindą sudaro anglų kalbos terminai. Daroma išvada, kad nereformuota kalba neleidžia kurti feministinio diskurso ir galimai reprodukuoja patrialchalines ir seksistines nacionalinės kalbos formas ir struktūras.

ENThe paper aims to reveal how different projects of feminist language and language policy, as well as the practices of translation and creation of feminism and gender studies terms and concepts depend on the different interpretation of feminine subjectivity and epistemological position. The paper notes that the creation of distinct national feminist discourse and gender studies language is discussed in various linguistic and cultural habitats. Wider recognition of one or another type of feminine subjectivity in feminist academic community and gender study sociocultural environment determine the respective practices of translation, creation and reformation of the feminist discourse and language. The discussions of feminism and gender studies representatives, touched upon in the paper, allow stating that many countries try to move from the English discourse to other subjectivity types which will suppose the creation of new language terms and concepts, their combination with the international words that have already been established in the language, or providing new or additional meanings to international words. The authors state that there has still been little discussion in Lithuania on the distinct feminist discourse and language reformation, and a reserved and rather conservative policy of using new words has been followed in order not to adopt other language (particularly English) words through transliteration. In this way we disassociate from the feminist lingua franca based on English terms. The authors conclude that non-reformed language does not allow creating the feminist discourse and possibly reproduces patriarchal and sexist forms and structures of the national language.

ISSN:
1822-1114
Related Publications:
Kiekybinių ir kokybinių metodų derinimas kuriant lytiškai nešališką socialinių mokslų metodologiją / Natalija Mažeikienė. Lyčių skirtumai švietimo sistemoje / sudarytoja Giedrė Purvaneckienė. Vilnius: Moterų informacijos centras, 2000. P. 33-48.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35460
Updated:
2018-12-17 12:23:28
Metrics:
Views: 8    Downloads: 4
Export: