Oskaras Milašius - lietuvių liaudies dainų vertėjas
LTLabai svarbi Oskaro Milašiaus kūrybinės veiklos sritis – lietuvių liaudies dainų ir pasakų vertimai į prancūzų kalbą. Šiame straipsnyje analizuojami tik liaudies dainų vertimai, lyginant juos su originalais bei remiantis Milašiaus vertimo samprata. Milašius savo vertimus vadino „transkripcijomis“, atsiribojęs nuo „vertimo“ ir „versijos“ terminų. Poetas atrinko ir išvertė į prancūzų kalbą mitologinių, jaunimo, meilės, vestuvinių, vaišių, šeimos gyvenimo ir našlaičių, darbo, karinių-istorinių, humoristinių dainų. Savo tikslą nusako kaip pažintinį: lietuvių liaudies dainos esančios vertos užimti garbingą vietą Europos folklore, nes lietuviai išsaugojo be galo seną, labai artimą sanskritui kalbą, arijų dvasią, pirmykštės religijos elementus. Savo triūsą poetas subtiliai palygino su kompozitoriaus darbu: kruopščiai užrašęs puikią liaudies melodiją, jis vėliau jai išradingai pritaiko orkestruotę, išlaikančią pirminio šaltinio spalvą, ritmą ir tikrojo autoriaus, t. y. tautos, slaptuosius jausmus. Vertimų analizė rodo, kad Milašius nedaug nutolo nuo originalių tekstų. Visi nukrypimai liudija dvejopą vertėjo pastangą: priartinti lietuvių liaudies dainas prie prancūzų skonio ir prancūzų tradicijų bei suteikti kuo daugiau žinių apie senovės lietuvių mitologiją. Lietuviškose dainose Milašius ieškojo seniai užmirštų mitų atgarsių, civilizacijos nepaliestų žmonių ir jausmų išraiškos. Daugiau mažiau laikytis originalaus teksto vertė pats liaudies dainos žanras, kuriame labai svarbi formalioji ir garsinė pusė, neatsiejama nuo melodijos, ritmo, garsinių sąskambių, sintaksės.
ENA very important area of Oskaras Milašius’s creative activities is translations of Lithuanian folk songs and fairy tales into the French language. This article deals only with the analysis of translations of folk songs by comparing them with originals and based on the conception of Milašius’s translation. Milašius called his translations “transcriptions” by disassociating from the terms “translation” and “version”. The poet selected and translated into French mythological, youth, love, wedding, feast, family life and orphan, work, military-historical, humoristic songs. He defines his aim as cognitive: Lithuanian folk songs are worth taking an honourable place in the European folklore because Lithuanians preserved a very old language which is very close to Sanskrit, the Aryan spirit and the elements of the primeval religion. The poet subtly compared his efforts with a composer’s work: after carefully noting down an excellent folk song, later he resourcefully adapted orchestration which retained the colour and rhythm of the primary source and the secret feelings of the true author, i.e. the nation. The analysis of translations shows that Milašius did not digress much from original texts. All digressions evidence of the translator’s dual effort: bring Lithuanian folk songs closer to the French taste and French traditions, as well as provide as much knowledge as possible about ancient Lithuanians’ mythology. Milašius looked for echoes of long-forgotten myths, expression of people and feelings unaffected by civilisation in Lithuanian songs. The folk song genre itself, where both formal and the sonic aspects being inseparable from the melody, rhythm, sound accord and syntax are very important, made him to retain the original text as much as possible.
