Historische und geistige Landschaft in Alfred Döblins "Reise in Polen"

LTŽymaus vokiečių rašytojo ekspresionisto Alfredo Döblino knygoje „Kelionė po Lenkiją“ (1926 m.) fiksuojami ne tik kelionių įspūdžiai, bet keliamos ir esminės politinio istorinio tautų gyvavimo, individo aplinkos ir pasaulio santykio problemos. Šiame straipsnyje į Döblino knygą žvelgiama kaip į socialinį kultūrinį faktorių bei savojo identiteto paieškų atspindį. Nors Döblino knygos struktūrą lemia kelionės motyvas, tačiau svetimo krašto aprašymai nuolat kaitaliojasi su jausmais, refleksijomis, netikėtomis išvadomis. Döblino pasakojimo technikai būdingas įvairių stilių – impresionizmo, ekspresionizmo, naujojo dalykiškumo – susipynimas, subjektyvus vaizdų bei įspūdžių nuspalvinimas. „Kelionė po Lenkiją“ atspindi rašytojo pasaulėžiūros prieštaringumą, siekimą suprasti tokias kategorijas kaip „bendruomenė“, „tauta“, „valstybė“. Rašytojas valstybę laiko tironiška, agresyvia jėga, bendrų žmogaus vertybių naikintoja. Kelionės metu autorius patiria stiprų krikščionybės poveikį, sugestyvią bažnyčios meno jėgą. Döblinas nesiekia savo knygoje perteikti skaitytojui kiek galima objektyvesnio svetimos šalies gyvenimo, kultūros bei papročių vaizdo. Jis netgi iš dalies parodijuoja kelionių literatūros ar kelionių vadovo žanrą. „Kelionė po Lenkiją“ atskleidžia reikšmingą paties rašytojo asmenybės formavimosi tarpsnį: ėjimą nuo „masės“ prie individualybės, naujojo dvasingumo paieškas, savęs – kaip Vakarų Europos menininko – suvokimą. Döblino knygos raudona gija – istorinio, geografinio, etninio landšafto transformacija į vidinį.

ENThe travel account “Journey to Poland” by famous German writer Alfred Döblin contains not only travel impressions, but also discusses the fundamental issues of political existence of nations and an individual’s interaction with the world. This article analyses Döblin’s book as a social and cultural factor and a reflection of the search of self-identity. Although the structure of the book is determined by travel motives, descriptions of a foreign land are constantly intermingled with feelings, reflections and unexpected conclusions. Döblin’s narrative techniques are characterised with the interaction of various styles – impressionism, expressionism, new objectiveness and subjective depiction of images and impressions. “Journey to Poland” reflects the controversial nature of the writer’s world perception and his aspiration to perceive such categories as “community”, “nation” and “state”. The writer perceives a state as a tyrannical and aggressive power destroying common human values. During his journey, the author experiences a significant impact of Christianity and the suggestive power of the Church art. In his book, Döblin does not seek to convey as objective picture of the life, culture and habits of the foreign state as possible. To some extent, he even parodies the genre of travel literature or travel guides. “Journey to Poland” reveals the significant stage in the development of the writer himself: transition from “mass” to individuality, search for new spirituality, and self-perception as an artist of Western Europe. Döblin’s books represent the transformation of historical, geographical and ethnic landscape into internal landscape.