Vietos gyventojų požiūrio į statybinį paveldą saugomose teritorijose vertinimas
LTLietuva nuo seno buvo intensyvios žemdirbystės šalis, todėl Lietuvos saugomas teritorijas teko kurti įvairiai ūkinei veiklai aktyviai naudojamoje žemėje. Tokiose teritorijose ypač svarbu išsaugoti vietos gyventojus ir pažadinti jų norą patiems tvarkyti ir saugoti kraštovaizdžio vertybes, tai sumažintų konfliktines situacijas ir Valstybės biudžeto išlaidas biurokratinei apsaugai. Siekiant rasti pusiausvyrą tarp panaudos ir apsaugos, demokratinio valdymo šalyse imtasi remti vietos gyventojus ir skatinti pačius saugoti kaimiškojo kraštovaizdžio vertybes: teikiamos įvairaus pobūdžio mokesčių ir kitos lengvatos, kuriamos rinkos kompensacinės programos, nuimančios kompensacijų naštą nuo Valstybės biudžeto verslo struktūrų, o į saugomų teritorijų valdymą įtraukiamos vietos bendruomenės. XXI a. parama vietos gyventojams pradėta laikyti esmine kultūros ir gamtos vertybių išsaugojimo priemone. Mūsų šalyje finansinė ir fizinė parama saugomų teritorijų vietos gyventojams – niekinė, o kompensacinių priemonių ir lengvatų sistema dėl ūkinės veiklos patirtų nuostolių saugant kraštovaizdžio vertybes kol kas neveiksni. Straipsnyje apibendrinti vietos gyventojų požiūrio į saugomas teritorijas ilgamečiai tyrimai, įvertinti paveldosaugos politikos ir statybinio paveldo pokyčiai per pastaruosius 20 metų. Požiūrio į saugomas teritorijas ir statybinį paveldą problema aptariama 11,6% Lietuvos teritorijos ploto sudarančiose konservacinio prioriteto teritorijose, iš kurių 54% valstybiniai regioniniai parkai, 38% valstybiniai nacionaliniai parkai, 8% saugomos draustinio režimu teritorijos.Reikšminiai žodžiai: Kultūros paveldo panauda ir apsauga; Saugomos teritorijos; Statybinio paveldo apsauga; Statybinis paveldas; Vietos bendruomenės; Vietos gyventojų požiūris; Built heritage; Built heritage protection; Local communities; Local inhabitants attitude; Protcted areas; Protected areas; Use and protection of cultural heritage.
ENThe article tries to summarize the investigation of local residents' attitude towards protected areas, to access the legal acts implementing the policy of protection and to describe the object of protection itself – the built heritage and its changes. It was tried to find out the factors that decide the local inhabitants' attitude towards protected areas, development of changes of the built heritage and their nature during the last twenty years. While investigating the local residents' attitude towards the built heritage in Lithuanian protected areas: 1) foreign experience in using and protecting the built heritage was assessed, 2) the changes of the heritage on international level were cleared up, 3) there was assessed how Lithuanian laws and heritage protection correspond to the expectations of local residents, and 4) the importance of local residents' expectations for built heritage protection and use was summarized. The problem of the built heritage is described in the protected areas that make up 11.6 per cent of Lithuania's area: 54 per cent of them are regional parks, 38 per cent national parks and 8 per cent – other protected areas. [text from author]
