LTAkademikas Juozas Jurginis – viena iškiliausių sovietmečio lietuvių istoriografijos figūrų. Šio mokslininko deklaruojamas požiūris į Lietuvos istoriją, jo metodologinės bei teorinės orientacijos dažnai skyrėsi nuo tuometiniame oficialiajame diskurse egzistavusių istoriografinių „riboženklių“. Fundamentaliausio Jurginio veikalo „Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje“ analizė atskleidė subtilius „erezijos“ sovietinėje marksizmo versijoje simptomus ir įgalino minėta studiją, operuojant profesoriaus Alfredo Bumblausko pasiūlytomis distinkcijomis („komunistinis pragmatizmas“, „stalinizmas – leninizmas“, „marksizmas“), vertinti kaip pastangą atsiriboti nuo stalinizmo – leninizmo. Virtuoziškai įvaldęs marksistinę teoriją Jurginis pastebėjo ir akcentavo skirtingų baudžiavos bei feodalizmo kelių Rytų ir Vakarų Europoje problemą. Be to, Rytų Europos regionas, visuomeninių ir ūkinių santykių specifikos prasme, Jurginiui neatrodė vientisas. Jis suformulavo „ideologiškai pavojingą“ užuominą apie Rusiją ir Lietuvą, kaip kokybiškai skirtingas, istorinės raidos prasme, šalis. Rusija, Jurginio studijoje nėra sutapatinama su „maksimaliu“ Vakarų Europos regionu, tuo tarpu Lietuva minėto mokslininko koncepcijoje tipologiškai artima būtent šiai civilizacinei erdvei. Pastarosios įžvalgos leidžia Jurginio veikalą vertinti kaip sovietinės istoriografijos postulatus apie Lietuvos vietą Vakarų Europos–Rusijos skirtyje koreguojantį tekstą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sovietinė lietuvių istoriografija; Marksistinė teorija; Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje; Istoriografija; Marksizmas; Baudžiava.
ENJuozas Jurginis was one of the most outstanding academic figures in Lithuanian historiography in the Soviet occupation era. This scholar’s declared view of Lithuanian history, his methodological and theoretical orientations often differed from the historiographic ‘landmarks’ existing in the official discourse of that era. Analysis of Jurginis’ most important book “The Establishment of Serfdom in Lithuania” reveals subtle symptoms of “erosion” in the Soviet version of Marxism in that he operates under Professor Alfred Bumblauskas’ suggested distinctions (“Communist pragmatism”, “Stalinism – Leninism”, “Marxism”). This can be interpreted as an attempt to distance himself from Stalinism – Leninism. Being a virtuoso of Marxist theory, J. Jurginis noticed and emphasised the problem of the different ways in which serfdom and feudalism developed in Eastern and Western Europe. Moreover, Jurginis perceived the region of Eastern Europe was as heterogeneous in terms of social and economic relations. In effect, J. Jurginis formulated the “ideologically dangerous” idea that Russia and Lithuania were qualitatively different countries in terms of their historical development. J. Jurginis did not attribute Russia to the “maximum” region of Western Europe, while according to his conception, Lithuania was precisely very typologically close to this civilisation. These insights lead to the conclusion that J. Jurginis’s book challenges Soviet historiography’s postulates about Lithuania’s place in relation to Western Europe and Russia. [From the publication]