Antano A. Jonyno poetinio kalbėjimo melodingumas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Antano A. Jonyno poetinio kalbėjimo melodingumas
In the Journal:
Literatūra [Lit. (Vilnius. Online)] [Literature]. 2001, t. 43 (1), p. 60-75
Keywords:
LT
Antanas A. Jonynas; Intonacija; Kalbėjimas; Kartos kontekstas; Literatūra; Lyrika; Melodingumas; Muzikalumas; Poezija; Skambumas.
EN
Antanas A. Jonynas; Context of generation; Eloquence; Intonation; Lithuanian literature; Lyrics; Melody; Musicianship; Poetry; Sonority.
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas – išsiaiškinti Antano A. Jonyno poetinės kalbos skambumo, melodingumo pobūdį. Eilėraščių analizė parodė, kad šio poeto eilėraščio melodingumą, melancholišką intonaciją, be turinio dalykų, lemia išlaikytas metras, konkretiems žanrams būdingos ritminės struktūros, eufonija, simetriška poetinė sintaksė, pakartojimai. Dėmesys ritmui ir skambumui išsaugo klasikinio lyrinio eilėraščio matmenis. Jonynas įvykdo sentimentalaus, romansinio eilėraščio tipo reikalavimus, demonstruoja puikią žanro pagavą, tačiau visada išlaiko tam tikrą distanciją, kuri leidžia kalbėti apie poetinį žaidimą bei sąmoningą poetinio kalbėjimo konstravimą. Dažniausiai Jonyno kalbos konstravimas nekrenta į akis. Tai nulemia visų intonavimo faktorių suderinimas tekste. Jonyno pritraukiamas intertekstas veda į šeštojo–aštuntojo dešimtmečio Vakarų kultūrą: bitnikų, hipių laikus. Matyt, dėsninga, kad sąstingio epochos jaunus poetus traukė moderni vakarietiška kultūrą, žavėjo demokratiškos meno formos: džiazas, bliuzas. Beje, su bitnikais Jonyno kartą sieja ir jų apibūdinimas: Romualdas Ozolas šeštajame dešimtmetyje gimusius poetus priskyrė prie socialiai be politiškai prastų, labiausiai moraliai ir dvasiškai sužalotų. Vėliau „prarastosios kartos“ terminas jiems prigyja ir atsikartoja recenzijose. Jonyno žodžiais sukurta daina „Kalėdų eglutė“ įrašo poetą į populiariąją dainuojamąją kultūrą. Čia taip pat matyti ryšys su bitnikais. Intonacinis lengvumas, sužaista išpažintinė situacija priartina Antano A. Jonyno poeziją prie „lengvosios“, dainuojamosios lyrikos žanro.

ENThe article aims to discover the nature of sonority and melody of Antanas A. Jonynas’ poetic language. The analysis of poems indicates that the melody and melancholy intonation of this poet’s poem are determined, in addition to aspects of the content, by an unbroken metre, rhythmic structures typical of specific genres, euphony, symmetric poetic syntax and repetitions. Focus on rhythm and sonority preserves measurements of a classical lyric poem. Jonynas fulfils requirements for a sentimental romance type of poem and demonstrates an excellent perception of the genre; however, he always keeps a certain distance which allows speaking about poetic play and conscious construction of poetic speech. Usually construction of Jonynas’ language is not conspicuous. This is determined by harmonisation of all intonation factors in a text. The intertext attracted by Jonynas leads to Western culture of the 1950s–70s – the times of beatniks and hippies. It was probably normal for young poets of the stagnation epoch to be attracted by modern Western culture and fascinated by democratic forms of art such as jazz and blues. Incidentally, the characterisation of Jonynas’ generation also links them to beatniks: Romualdas Ozolas referred to poets who were born in the 1950s as socially and politically bad, with the most serious moral and spiritual damage. The term “the Lost Generation” later came into use to refer to them and has since been repeated in reviews. A song “Kalėdų eglutė” [Christmas Tree] with lyrics by Jonynas includes the poet in a popular singing culture. Relation to beatniks is also visible here. Intonation lightness and a played situation of confession make poetry by Antanas A. Jonynas close to the genre of “light” singing lyrics.

ISSN:
0258-0802; 1648-1143
Related Publications:
Neblėstantis meilės erosas naujausioje Kornelijaus Platelio poezijoje / Dalia Jakaitė. Literatūra. 2019, t. 61 (1), p. 90-109.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35360
Updated:
2018-12-17 10:54:32
Metrics:
Views: 29    Downloads: 17
Export: