Komunikacinės strategijos moterų poezijoje (Nijolė Miliauskaitė, Judita Vaičiūnaitė, Birutė Pūkelevičiūtė, Liūnė Sutema)

LTStraipsnio tikslas yra pažvelgti, kaip komunikacinės strategijos reiškiamos poetiniame tekste ir kaip toji raiška susisiekia su asmens tapatybės, subjektyvumo problematika. Teksto analizė (jos „užnugaris“ – semiotinis metodas) papildoma platesnėmis socialinėmis, kultūrinėmis implikacijomis. Teiginys, kad poezija nėra nei vyriška, nei moteriška, o tik gera ar bloga, vis dėlto nepaneigia prielaidos, kad moterys eilėraštyje „aš“ sako kiek kitaip negu vyrai. Bendras bruožas, vienijantis ganėtinai skirtingų lietuvių poečių – Birutės Pūkelevičiūtės, Liūnės Sutemos, Nijolės Miliauskaitės, Juditos Vaičiūnaitės – poeziją, yra pats sakymo situacijos (aš – čia – dabar) ryškumas. Pasirinktų autorių poezijos analizė rodo, kad subjekto tapatybė nėra duotis – ji pasirodo pasakojime, istorijoje ar jos fragmente. Nepaisant poststruktūralizmo ir postmodernizmo pastangų nuneigti koherentiško pasakojimo galimybę, o kartu ir patį subjektą, vis dažniau grįžtama prie asmeninės istorijos kaip „aš“ persikūnijimo erdvės. Dar vienas esminis parametras, kuriuo apibrėžiamas subjektas, – tai jo buvimas kito, tai yra kito „aš“, akivaizdoje, tarpsubjektyvioje terpėje, arba „interlokuciniame tinkle“. Aptartoje moterų poezijoje abu šie parametrai glaudžiai susipynę – pasakojama tarsi iš paties „interlokucinio tinklo“ vidaus, o pasakojamos ar numanomos istorijos – skirtingais aspektais pasirodančios pačios komunikacijos, suartėjimo su kitu, pasaulio „prijaukinimo“ istorijos. Galbūt verta būtų kelti klausimą, kokį vaidmenį toks naratyvas apskritai atlieka moteriškojo „aš“ sklaidoje.Reikšminiai žodžiai: Birutė Pūkelevičiūtė; Dialogas; Diskursas; Distancija; Judita Vaičiūnaitė; Komunikacija; Komunikacijos strategijos; Lietuvių moterų poezija; Liūnė Sutema; Moteris; Nijolė Miliauskaitė; Poezija; Subjektyvumas; Vaidmenys; Birutė Pūkelevičiūtė; Communication; Communication strategy; Dialogue; Discours; Distance; Judita Vaičiūnaitė; Lithuanian women poetry; Liūnė Sutema; Nijolė Miliauskaitė; Poetry; Roles; Subjectivity; Women.

ENThe article works toward the discussion of the subjectivity which is reflected in the discourses by various strategies of communication. It also deals with the problem of the ways they are expressed in the discourses of men and women. Poetry of four famous Lithuanian women writers is interpreted in this aspect. Although all of them are very different, the main common strategies of communication could be distinguished: the situation of enunciation plays an important role in the texts; it leads to the dialog; the subject seeks to minimise the distance between the partners of communication; you (it is the main expression of the partner) is considered to be equivalent partner (Pukelevičiūtė's poetry makes an exception in this aspect); the communication itself is considered to be one of the main values. [text from author]