Ultra vires doktrina Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje
LTUltra vires doktrina reiškia, kad viešojo administravimo subjektas negali veikti viršydamas savo įgaliojimus, peržengti jam suteiktų diskrecijos ribų. Formuodamas ultra vires doktriną Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - LRKT) yra konstatavęs, kad valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Straipsnyje nagrinėjamos ultra vires rūšių (esminė ultra vires, procedūrinė ultra vires ir piktnaudžiavimas įgaliojimais) pasireiškimas praktikoje. Autorius aptaria tik tam tikrus ultra vires doktrinos aspektus, suformuluotus tik nagrinėjant teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir poįstatyminių teisės aktų atitiktį įstatymams. Straipsnyje analizuojamas teisėkūros subjektų veikimas ultra vires, kai jų išleistuose teisės aktuose yra įtvirtinamas Konstitucijai prieštaraujantis teisinis reguliavimas ar teisės aktas priimamas pažeidžiant teisės akto išleidimo procedūras. Be to, pateikiami atvejai, kai teismų veikla ar Seimo veikimas sprendžiant jo paskirtų pareigūnų atleidimo klausimus pripažįstamas ultra vires. Kai kuriuose savo nutarimuose LRKT suformulavo tam tikras “taisykles“, kaip vienoje ar kitoje teisinėje situacijoje pagal Konstituciją turi elgtis viešosios valdžios institucija ar jos pareigūnas. Autorius iškelia klausimą, jeigu tokia institucija arba pareigūnas neveikia taip, kaip juos įpareigoja Konstitucija, ar toks neveikimas gali būti traktuojamas kaip jų elgesys ultra vires.Reikšminiai žodžiai: Konstitucinė jurisprudencija; Lietuvos Respublikos Konstitucija; Ultra vires; Ultra vires doktrina; Constitution of the Republic of Lithuania; Constitutional jurisprudence; Ultra vires; Ultra vires doctrine.
ENThe ultra vires doctrine implies that a public administration entity cannot function beyond its powers and trespass the limits of its discretion. When forming the ultra vires doctrine, the Constitutional Court of the Republic of Lithuania (CCRL) has stated that state institutions and officials can under no circumstances act ultra vires and violate human rights and freedoms by unlawful acts. The paper focuses on the manifestation of ultra vires types (substantive ultra vires, procedural ultra vires and abuse of power) in practice. The author discusses only certain aspects of the ultra vires doctrine, formulated only when analysing the conformity of legal acts to the Constitution and the conformity of secondary legislation to laws. The paper analyses ultra vires functioning of legislation entities, when their published legal acts establish legal regulation that contradicts the Constitution or the legal act is adopted by violating the procedures of publishing legal acts. Moreover, it presents cases when the activities of courts or the acting of the Seimas in considering the issues of dismissing its assigned officials are recognised as ultra vires. In some of its rulings, the CCRL formulated certain “rules” how a public authority or its official should behave under the Constitution in one or another legal situation. The author asks whether the failure of such an authority or its official to act under the Constitution may be treated as their behaviour ultra vires.
