Gamtinė aplinka ir gyventojų ūkinė veikla Biržulio ežero apylinkėse holoceno laikotarpiu

• Natural environment and the economic activity of people in the environs of Lake Biržulis during the Holocene
• Natural environment and human activity history in the environs of Biržulis Lake throughout Holocene

LTBiržulio ežeras yra centrinėje Žemaičių aukštumos dalyje, Varnių depresijoje, kuri formavosi veikiama paskutinio – Nemuno – apledėjimo. Egzistuojantis nuo pat ankstyviausių vėlyvojo ledynmečio etapų, Biržulio ežeras yra puiki vieta tirti gamtinės aplinkos raidai per pastaruosius 13-14 tūkst. metų. Straipsnis pristato Biržulio apyežerio kompleksinių paleobotaninių, chronologinių, geologinių ir geomorfologinių tyrimų rezultatus bei jų koreliaciją su archeologų išvadomis. Petrografiniai duomenys parodė, kad Biržulio ir Stervo ežerai telkšo giliausiose Nemuno ledyno Baltijos stadijos suformuotos Varnių depresijos duburiuose. Aerofotonuotraukų dešifravimas buvo vienas pagrindinių tyrimo metodų nustatant Varnių depresijos paviršinių nuosėdų litologinę sudėtį, rekonstruojant pagrindinius reljefo bei hidrologinius elementus ir gautos medžiagos pagrindu sudarant geologinę–geomorfologinę situaciją atspindintį žemėlapį. Palankios žmonėms apsigyventi aplinkos sąlygos Biržulio ežero mikroregione susiklostė dar vėlyvojo ledynmečio pabaigoje. Čia randami pavieniai vėlyvojo paleolito radiniai, o mezolito laikotarpiu buvo įsikūrusios Kundos kultūros bendruomenės. Vėlyvajame neolite Biržulio apyežeryje jau auginti javai ir gyvuliai. Vėlyvajame žalvario amžiuje pasitelkus ugnį buvo intensyviai plečiami dirbamos žemės ir ganyklų plotai, geležies amžiuje praktikuota lydiminė žemdirbystė, pastebimai intensyvėjo gyvulininkystė. Pastaraisiais 800 metų Biržulio apylinkėse plečiantis dirbamų laukų ir ganyklų plotams bei formuojantis trilaukei žemdirbystės sistemai, žmonės kūrė naują kraštovaizdį.Reikšminiai žodžiai: Gamtos aplinka; Žiedadulkių duomenys; Biržulio ežeras; Holocenas; Natural environment; Pollen data; Biržulis lake; Holocene.

ENPalaeo-environmental studies, the analysis of plant macro remains, 14C dating and geological-geo-morphological and archaeological investigations provide exact data about the environmental history and economic activities of people in the environs of Lake Biržulis during the Holocene epoch. The petrographic data allow us to state that the Varniai was formed during the Baltija stage of the Last (Nemunas) Glacier. The highest terraces of the depression were formed right after thawing of the ice cover at the end of the Last (Nemunas) Glacier. Several lower terraces were formed at later stages, most probably in the Allerd. In the sixth decade of the last century the final stage in the basin development started and took the current shape. Two investigated pollen profiles date back to the Preboreal. Deciduous trees appeared in the territory in around 8900-8700 14C BP and broad-leaved trees flourished in around 7000-6000 14C BP. In around 5200 14C BP the spruce appeared in the region and 200 years later (3200 14C BP) it became prevalent in the local woods. The earliest weak signs of the economic activity and the formation of the forest glades are traced back to the Mesolithic, in around 7600-7900 14C BP. The development of the economic activities is confirmed by the corn pollen in the sediments dated back to the beginning of the Late Neolithic (4400 14C BP). The period of intensive husbandry and land cultivation coincides with the historical times when formation of a new landscape in the environs of Biržulis Lake started.