Klaida kalba : apie klaidos reikšmę kalbai ir kūrybai

LTEsė primenančiame rašinyje mėginama nusakyti klaidos reikšmę kalbos raidai ir žmogaus kūrybinei veiklai. Gyva kalba – simbolių sistema – nuolat keičiasi; jos kitimo procesas – sudėtingas ir sunkiai paaiškinamas. Kalbos normos pažeidimas – tai klaida, kuri tam tikrais atvejais gali veikti kalbos raidą. Pateikiami pavyzdžiai iš kalbos istorijos rodo, kaip tam tikru laiku buvęs normos pažeidimas, periferinis dalykas ilgainiui įveikė savo konkurentą ir tapo norma. Normos pažeidimą galima pastebėti tik tada, kai jis jau baigia pereiti klaidos stadiją ir pradeda konkuruoti su norma kaip variantas. Dėsnių rinkinio, paaiškinančio, kodėl vieni normos pažeidimai sukelia kalbos pakitimus, o kiti – miršta vos užsimezgę, nėra. Galima kalbėti tik apie tam tikras sąlygas, kurios padeda kalbos pažeidimui tapti pakitimu. Kalbos pakitimai – tai ne tik galūnių trumpėjimas, bet ir nuolatinė reikšmių kaita, kuomet keičiasi ženklo ir turinio santykis. Kalba yra nuolatinė kūryba, o ne baigtas kūrinys. Lyginant kalbą ir kūrybą svarbu atsakyti į klausimą: jei kalbos klaidos yra jos raidos pagrindas, ką klaidos reiškia žmogaus kūrybai apskritai? Kalbos klaidos gali būti sąmone nesuvokiamos ir kauptis pasąmonėje kaip raiškos galimybė, todėl dėmesio reikalaujantis dalykas yra pasąmonės ir sąmonės santykis: aptartini psichoanalizei svarbūs Freudo išskirti vadinamieji kalbos riktai. Kalba ir kūryba – amžinas tikrovės pamėgdžiojimas, perkūrimas, mimesis, leidžiantis kalbėti apie tam tikrą netobulumą, klaidą – paklaidą. Tame įskilime (paklaidoje) turėtų slypėti viena iš svarbesnių kūrybos šaknų.Reikšminiai žodžiai: Bendravimas; Kalba; Kalbos klaida; Kalbos raida; Kalbos riktas; Klaida; Kūryba; Norma; Reikšmė; Break; Communication; Creation; Evolution of language; Language; Meaning; Mistake; Norm; Speech mistake; Standard.

ENThe paper attempts to reveal the meaning of a mistake for language development and human creation. A living language is constantly changing and this process is complicated and difficult to explain. A violation of the language norm is a mistake which may affect language development in certain cases. The examples from the language history show how a violation of the norm, a peripheral issue, gradually defeated its competitor and became a norm. A norm violation may be noticed when it is approaching the end of the mistake phase and starts competing with the norm as a variant. There is no collection of regular patterns explaining why some norm violations lead to changes in language, whereas others die right after they set. We could only talk about certain conditions that transform a language violation into a change. Language changes include not only the shortening of endings, but also a constant shift in meaning, when the relationship between the sign and the content changes. Language is constant creation, rather than an accomplished work. When comparing language and creation, it is important to answer the question: If language mistakes form the basis of its development, what do mistakes mean for human creation in general? Language mistakes may not be perceived by consciousness and may accumulate in subconsciousness as a possibility of expression; therefore, focus should be shifted on the relationship of sub-consciousness and consciousness: the so-called linguistic breaks, distinguished by Freud and relevant for psychoanalysis, should be discussed. Language and creation – the eternal mimicking of reality, re-creation, mimesis, which enables speaking about a certain imperfection, mistake-error. One of the most important roots of creation should be hidden in that error.