Konstitucionalizmo patirties ir tradicijų formavimosi metai

LTStraipsnyje apžvelgiama neilga, bet turtinga Lietuvos valstybės konstitucionalizmo patirtis, sukaupta 1918 metais atkūrus valstybingumą, iki jo laikinai netenkant 1940 m. Per tą laikotarpį Lietuvos valstybės konstitucijų raida nevyko nuosekliai pažangos keliu, laikantis Vasario 16 - tosios Nepriklausomybės Akto nubrėžtos Lietuvos konstitucinės raidos programos. Užbaigus šios programos realizavimą 1922 metų Lietuvos valstybės konstitucijos išleidimu, ilgainiui ji ėmė tolti nuo vieno svarbiausių Akto reikalavimų - tvarkytis demokratijos pagrindais. Lietuva suspėjo “ pasimatuoti“ visus laikotarpiui, globaliniu mastu laikomam antruoju konstitucijų raidos etapu, konstitucinei teisei davusiu vadinamąsias viduriniosios kartos konstitucijas, būdingus - demokratinius ir autoritarinius - konstitucinius aktus ir įgyti šioje srityje neįkainojamą patyrimą. Tačiau net ir paskutiniosios Konstitucijos savyje išsaugojo tokias demokratines vertybes, kaip teisingumo valstybės valdžios organų veikloje reikalavimas, teismų nepriklausomumas, nuosavybės teisė, kultūrinė tautinių mažumų autonomija. Autoriaus teigimu, Lietuvos konstitucijų rengėjai, vadovaudamiesi savo įsitikinimais ir pažiūromis, siekė užtikrinti Lietuvos valstybingumą, sukurti Konstituciją, geriausiai derančią Lietuvos gyvenimo realijoms. Visos parengtos konstitucijos atspindėjo jų norą ir pastangas daryti gera savo kraštui, valstybei, Lietuvai.Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Konstitucionalizmo raida; Konstitucionalizmo tradicija; Teisės tradicija; Valstybės raida; Constitution; Constitutionalism tradition; Development of constitutionalism; Legal tradition; State Development.

ENThe paper gives an overview of a short yet rich constitutionalism experience of the State of Lithuania, accumulated from 1918, when statehood was re-established, until its temporary loss in 1940. During that period, the development of Constitutions of the State of Lithuania was not evenly progressive and did not follow the programme of Lithuania’s constitutional development delineated by the Act of Independence of 16 February. The realisation of this programme was accomplished by the release of the Constitution of the State of Lithuania in 1922, and over time the Constitution began to move apart from one of the key requirements of the Act, i.e. to be founded on democratic principles. Lithuania managed to “fit” all constitutional acts – democratic and authoritarian – typical of the period which is globally considered to be the second stage of the development of constitutions, which gave the so-called middle generation constitutions to the constitutional law, and to acquire invaluable experience in this field. Nevertheless, even the last Constitutions preserved such democratic values as the requirement of justice in the activities of the state authorities, independence of courts, the right of ownership, and cultural autonomy of ethnic minorities. According to the author, the drafters of Lithuanian Constitutions followed their beliefs and viewpoints and sought to ensure Lithuania’s statehood and create a Constitution that best suited the realia of Lithuania. All drafted Constitutions reflected their willingness and efforts to do good to their land, state, Lithuania.