Bronys Raila priešokupaciniu dešimtmečiu: tarp kraštutinės kairės ir dešinės

LTStraipsnyje aptariama Bronio Railos (1909-1997), gerai žinomo Lietuvos tautininkų sąjungos ir emigracijos aktyvisto, prieštaringa politinė veikla ir pažiūros. Nors Antrojo pasaulinio karo metu ir vėlesniais metais jis pagarsėjo kaip aršus Sovietų Sąjungos bei komunizmo kritikas ir dažnai pabrėždavo savo ideologinių nuostatų pastovumą, visą dešimtmetį iki pirmosios sovietų okupacijos B. Railos veikla netilpo į vienos ideologijos rėmus. Mano tyrimas atskleidžia B. Railos didžiuosius ideologinius nukrypimus minėtu laikotarpiu (nuo komunistinių iki radikaliųjų tautininkų pažiūrų), kuo dažnai kaltindavo kitus emigracijos laikotarpiu. Nors 1931 m. jis simpatizavo komunistams, vis dėlto jis netapo visateisiu partijos nariu ar rėmėju ir 1932 m. pabaigoje nutraukė ryšius su komunistais. B. Railos ideologinės nuostatos pasikeitė dėl pogrindinės komunistų partijos vadovų kritikos jo adresu 1931-1932 m. ir dėl privilegijų, suteiktų Lietuvos tautininkų sąjungos, kurios nariu jis tapo 1934 m. Tautininkų sąjungos vadovai pasiūlė B. Railai dirbti radijuje ir spaudoje visu autoritarinio valdymo laikotarpiu. Palaipsniui jis tapo vienu iš Tautininkų jaunųjų ideologų. 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, B. Raila rengėsi paneigti savo ankstesnes pažiūras ir taikytis prie naujų politinių sąlygų. Bet sužinojęs, kad sovietų režimui jis yra persona non grata, tuojau pat paliko Lietuvą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bronys Raila; Jonas Šimkus; Kazys Boruta; Lietuvių rašytojai; Literatūra; Raudonoji armija; Trečias frontas; Bronys Raila; Jonas Šimkus; Kazys Boruta; Literatūra; Lithuanian writers; Red Army; Trečias frontas.

ENThe article discusses the controversial political activities and views, during the 1930s, of Bronys Raila (1909-97), a well-known Lithuanian Nationalist and emigre activist. Although during World War II and subsequently he became famous for his fierce criticism of the Soviet Union and communism and he often emphasized what he held to be the consistency of his ideological views, during the entire decade preceding the first Soviet occupation he did not actually fit into the framework of just one ideology. My research allows one to speak of Raila's great ideological swerving during the period indicated (he veered from Communist to radically Nationalist views), a swerving of which he often liked to accuse others during the emigre period. Although in 1931 his views were close to those of the Communists, instead of becoming a full-fledged party member or supporter, Raila in late 1932 severed his ties with the Communists. His change of ideological mind was influenced by the constant criticism that the underground Communist Party leadership leveled against him during 1931 and 1932, and by the special privileges enjoyed by the Lithuanian Nationalist Union, whose member he officially became in 1934 and which offered him an arena to asserts himself as a radio and press personality during the period of its authoritarian rule. Gradually Raila became one of the Nationalists' young ideologues. But when the Soviet Union occupied Lithuania in June, 1940, and Raila was ready to renounce his earlier rightwing ideological beliefs and accommodate himself to the new political conditions, he learned that the Soviet regime held him to be a persona non grata. He thereupon left Lithuania. [text from author]