Apie mąstymo tipus ir jų naudą bei žalą gyvenimui
LTVilniuje esantis Žaliasis tiltas, kurį iš abiejų galų šiandien puošia dar XX a. šeštajame dešimtmetyje pastatytos sovietinės skulptūros, prieš kelerius metus vienoje iš menininkų akcijų susilaukė dėmesio. Šių kraupiai styrančių ir nežinia apie ką šiandien bylojančių skulptūrų, iš kurių viena vaizduoja tarybinį karį išvaduotoją, o kita – tarybinį darbo žmogų, viršutinės dalys, t.y., galvos, akcijos metu iš visų keturių pasaulio pusių buvo uždengtos veidrodžiais. Aiškinantis, ką reiškia šie veidrodinėmis galvomis pasipuošę monumentalūs kūnai, galima būtų konstatuoti, kad čia raiškiai fiksuojama kolizija tarp iš praeities ateinančio sovietinio kultūrinio paveldo ir šią seną kultūrinę sanklodą neišvengiamai ardančios naujos atspindimos dabarties. Akivaizdu, kad ne meno plotmėje, o realiame gyvenime perėjimas iš vienos įprastos tikrovės į atspindimą kitą, neįprastą, problematišką tikrovę, tokia mąstymo transformacija šiandien išgyvenama kaip įtampa, kaip savotiškas sukrėtimas. Būtina aiškintis, kokie yra šios atspindinčios refleksijos ypatumai. Būtina netgi klausti, kiek ir kokiu mastu šiandienos lietuviškajam mąstymui apskritai būdinga „veidrodinė refleksija“. Privalu atkreipti dėmesį į paties mąstymo tendencijas, kurios vyrauja šiandieninėje mūsų kultūrinėje situacijoje, pateikti jų deskripcijas, jas įvertinti. Būtent taip galima apibrėžti šiame straipsnyje keliamus uždavinius. Siekiant juos įgyvendinti, pasitelkiamos kelios architektūrinės metaforos: avilio, tvirtovės, piramidės, kolumbariumo ir voratinklio.Reikšminiai žodžiai: Baconas; Luckmannas; Menas; Mąstymas; Nietzsche; Platonas; Postmoderni kultūra; Refleksija; Transformacija; Art; Bacon; Cogitation; Lithuania; Luckmann; Nietzsche; Plato; Postmodern culture; Reflection; Transformation.
ENThe Green Bridge in Vilnius, decorated with Soviet sculptures erected on both ends back in the 1950s, received attention in one artist campaign several years ago. The top parts, i.e. heads, of these uncannily soaring sculptures that nobody knows what they are telling today, one of which depicts a Soviet soldier-liberator and the other a Soviet labouring man, were covered with mirrors from all four cardinal points during the campaign. When investigating what these monumental bodies with mirror heads imply, it could be stated that these expressly record collision between the past Soviet cultural heritage and the new reflected present which inevitably destroys this old cultural system. Obviously, the transition from one usual reality to another, unusual, problematic reality in real life rather than on an artistic plane, such a transformation of thinking is today experienced as tension, a particular shock. It is necessary to ascertain what the peculiarities of this reflection are. It is necessary even to ask to what extent “mirror reflection” is generally typical of today’s Lithuanian thinking. Notice should be taken of the trends in thinking that prevail in our today’s cultural situation; their descriptions should be presented and they should be evaluated. Namely in this way the goals put up in this paper could be defined. In order to implement them, several architectural metaphors are used: hive, fortress, pyramid, columbarium and spider’s web.
