Личность в науке: случай Томаса Венцловы

LTStraipsnyje ieškoma atsakymo, koks yra mokslininko Tomo Venclovos atvejis. Analizuojama remiantis Venclovos knygomis „Nepastovi pusiausvyra“ (1986) ir „Pašnekovai puotoje“ (1997), taip pat šio mokslininko straipsniais. Venclovos literatūrinė kritika prašoma pasitelkus modifikuotą R. Jakobsono komunikacijos akto schemą: kas (siuntėjas), kam (adresatas), ką (pranešimas), apie ką, kokia kalba (kodas), kam (funkcija). Siuntėjas pasislepia už beasmenių mokslinės kalbos formų. Adresatas, nors tiesiai neįvardijamas, tačiau aiškiai nujaučiamas – tai žmogus, besidomintis literatūrą, pirmiausiai, aišku, rusų, ir tik po to – pasaulio, taip pat filosofija, religija, istorija, mitologija, žodžiu, žmogus, esantis kultūros lauke. Santykio su skaitytoju stilistika Venclova tęsia garbingą L. Ščerbos, B. Tomaševskio, G. Vinokuro, R. Jakobsono ir B. Gasparovo tradiciją. Tomo Venclovos knygos „Pašnekovai puotoje“ pavadinimas yra intertekstualus, koreliuojantis su garsaus F. Tiutčevo eilėraščio eilutėmis. Taip suformuojama verbalinė ir neverbalinė referentinė knygos erdvė. Poezijos puotoje kritiko pašnekovai yra Mickevičius, Achmatova, Cvetajeva, Brodskis. Itin daugiareikšmis yra knygos „Nepastovi pusiausvyra“ pavadinimas. Poetinius tekstus Venclova analizuoja pasitelkęs struktūrinę ir intertekstualinę paradigmas. Struktūrinė analizė išryškina estetinę teksto vertę. Intertekstinėje paradigmoje, kaip ir dera, judama nuo labiau žinomo prie mažiau žinomo, t. y. nuo tekstų prie mitų, prototekstų.

ENThe article seeks the answer the question as to what is the case of the scientist Tomas Venclova. The analysis is based on Venclova’s books “Nepastovi pusiausvyra” [Unstable Equilibrium] and “Pašnekovai puotoje” [Interlocutors at the Ball] (1997) as well as his scientific articles. Venclova’s literature criticism is based on the R. Jakobson’s modified system of an act of communication: who (the addresser), to whom (the addressee), what (the message), about what and in what language (the code), for what purpose (the function). The addresser disguises under impersonal forms of academic language. The addressee, although not mentioned directly, is a person interested in literature, and first of all, in Russian literature, and then in philosophy, religion, history, mythology. In other words, it is a person in the field of culture. The stylistics of Venclova’s relations with the reader continues the honourable tradition of Lev Shcherba, B. Tomaševskis, G. Vinokur, R. Jakobson and B. Gasparov. The title of Tomas Venclova’s book “Interlocutors at the Ball” is inter-textual, correlating with the lines of the poem by famous Fyodor Tyutchev. This is how the verbal and non-verbal referential space of the book is formed. The title of the book “Unstable Equilibrium” is also very multi-meaningful. Tomas Venclova analyses poetic texts by using the structural and inter-textual paradigms. The structural analysis reveals the aesthetic value of the text.