Daugialypumo logika, arba kaip įmanomas mąstymas tarp filosofijos ir nefilosofijos

LTRecenzijoje aptariama Audronės Žukauskaitės knyga „Gilles’io Deleuze’o ir Felixo Guattari filosofija: daugialypumo logika“ (2011). Publikacijoje teigiama, kad būtent XXI amžius vis labiau virsta Deleuze’o ir Guattari šimtmečiu. Šie mąstytojai sąmoningai atsisakė klasikinio mąstymo režimo, idant pajėgtų į šiuolaikinį pasaulį ir žmogų pažvelgti tartum iš pačios žmogiško matymo ir mąstymo išorės. Minėtų filosofų mąstymui būdinga daugialypumo logika. Būtent šokiruojančiu minties virtuoziškumu pasižyminčios delioziškosios ir gvatariškosios daugialypumo logikos analizei ir skirta Žukauskaitės knyga. Mūsų krašte – tai pirmasis solidus teorinis veikalas, skirtas Deleuze’o ir Guattari idėjoms ir jų įvairialypei raiškai šiuolaikinėje kultūroje. Aštuoniuose šios knygos skyriuose įžvalgiai ir įdomiai aptariama Deleuze’o skirtumo samprata, psichoanalizės ir socialinių institucijų kritika, kūno samprata, tapsmo moterimi ir postfeministinių strategijų analizė, mažoji politika šiuolaikinės politinės teorijos kontekste, mažoji literatūra, mažasis teatras ir mažasis kinas, taip pat mažosios kasdienybės revoliucijos, kurias konceptualiai pagrindžia Guattari transversalumo samprata. Itin vertingas monografijos bruožas – tai įdomus ir įžvalgus šiuolaikinės Lietuvos kultūros, visų pirma avangardinio lietuvių kino, teatro ir vizualinės lietuvių kultūros apskritai interpretavimas remiantis Deleuze’o ir Guattari filosofijos kategorijomis, taip pat įvairių medijinių šiuolaikinės avangardinės lietuvių kultūros fenomenų aptarimas panašių pasaulinės kultūros reiškinių fone.

ENThe review discusses the book “Gilles’io Deleuze’o ir Felixo Guattari filosofija: daugialypumo logika” [Gilles Deleuze and Felix Guattari’s Philosophy: The Logic of Multiplicity] by Audronė Žukauskaitė (2011). The publication states that namely the 21st c. is increasingly becoming the age of Deleuze and Guattari. These philosophers consciously refused the classical thinking regime in order to be able to see modern world and a human as if from outside human seeing and thinking. The logic of multiplicity is characteristic of the thinking of these philosophers. It is namely the analysis of this Deleuze and Guattari’s logic of multiplicity characterised by a shocking thought virtuosity that the book of Žukauskaitė focuses on. In our country it is the first solid theoretical work which analyses the ideas of Deleuze and Guattari and their versatile expression in modern culture. Eight chapters of this book perceptively and interestingly discuss the concept of Deleuze’s difference, the critique of psychoanalysis and social institutions, the concept of a body, the analysis of becoming a woman and post-feminist strategies, small politics in the context of modern political theory, small literature, small theatre and small cinema, as well as small everyday revolutions that are conceptually grounded by Guattari’s concept of transversality. A particularly valuable feature of the monograph is an interesting and perceptive interpretation of modern Lithuanian culture, primarily the avant-garde Lithuanian cinema, theatre and visual Lithuanian culture in general on the basis of Deleuze and Guattari’s philosophical categories, as well as the discussion of various media modern avant-garde Lithuanian cultural phenomena in the context of similar global cultural phenomena.