Nuo antilenkiškos paradigmos vartotojiškumo link

LTRecenzijoje aptariama Dariaus Staliūno knyga „Savas ar svetimas paveldas? 1863−1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta“. Monografijoje pasirinktas lietuviškajai istoriografijai kol kas netradicinis 1863−1864 m. sukilimo sampratos analizės lietuvių istoriniame naratyve modelis, interpretuojantis ne tik istoriografines kontroversijas, bet ir lietuvių kultūrinės atminties kontekstui svarbių semantinių kodų (stereotipų, įvaizdžių, paminklų, memorialinių objektų, net ir komercinės reklamos siužetų) sanklodos aspektus. Reziumuodamas recenzijos autorius pažymi, kad veikale išradingai laviruojama istoriografinių, periodinių, publicistinių ir vizualinių šaltinių teikiamos informacijos farvateryje, todėl susidaro įspūdis, kad monografijos autoriui nebuvo labai sudėtinga užčiuopti giliausius skirtingų istorinių laikotarpių naratyvų nuostatas lėmusių pasaulėžiūrinių paradigmų klodus. Be abejonės, monografijos autorius empiriškai rekonstravo ir įtaigiai perteikė XIX a. pab. − XX a. pr. lietuvių istoriniame naratyve pasireiškusias manipuliavimo sukilimo vaizdiniu intencijas. Analitiniu požiūriu ypač vertinga tai, kad D. Staliūnas į tekstą sklandžiai įterpia aptariamus probleminius momentus paaiškinančius siužetus ir pateikia jų interpretacijas. Tai leidžia tikėtis, kad D. Staliūno studiją galės suprasti ir tie skaitytojai, kurie nėra pakankamai giliai suvokę lietuvių istorinio naratyvo genezę XIX a. pab. − XX a. determinavusių ideologinių kontekstų. Tuo labiau kad jų įtaka išlieka akivaizdi ir šiandieniniu laikotarpiu.

ENThe review discusses the book “Savas ar svetimas paveldas? 1863−1864 m. sukilimas kaip lietuvių atminties vieta” [Own or Others’ Heritage? The 1863−1864 Rebellion as a Place of Lithuanian Memory] by Darius Staliūnas. The monograph uses a model of the analyses of the concept of the 1863−1864 rebellion in the Lithuanian historical narrative, which is so far not traditional to Lithuanian historiography and which interprets not only historiographical controversies, but also the aspects of the system of semantic codes relevant to the Lithuanian cultural memory context (stereotypes, images, monuments, memorial objects, even commercial advertising plots). The reviewer resumes that the book ingeniously uses the information provided by historiographical, periodical, publicistic and visual sources creating an impression that the author of the monograph did not find it very difficult to grasp the deepest layers of world outlook paradigms that determined the provisions of different historical period narratives. Certainly, the author of the monograph empirically reconstructed and suggestively conveyed the intentions of manipulation of the image of rebellion that manifested in the Lithuanian historical narrative at the end of the 19th c. – the beginning of the 20th c. From the analytical point of view a particularly valuable fact is that Staliūnas smoothly inserts the plots explaining the discussed problem moments in the text and gives their interpretations. This gives a hope that the study by Staliūnas will also be understood by those readers who don’t have a deep understanding of the ideological contexts that determined the genesis of the historical Lithuanian narrative at the end of the 19th c. – the beginning of the 20th c. Their influence remains evident at present.