Lenkiją ištiko nelaimė, o lietuviai ištiesė pagalbos ranką : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Simono Strelcovo knyga „Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje 1939−1940 metais“. Pabėgėlių ir internuotųjų asmenų tematika iki šiol lietuvių istoriografijoje nenagrinėta ir dėl savo daugialypiškumo ir sąsajų su kitomis žinojimo šakomis reikalauja tarpdiscipliniškumo. Pirmoje monografijos dalyje aptariamas atvykusiųjų į Lietuvą santykis su Lietuvos pilietybės paradigmomis − apibrėžiami svetimšaliai, karo pabėgėliai teisių ir pareigų atžvilgiu, detaliai atskleidžiama Lietuvos Respublikos vyriausybės pozicija atsitraukiančių lenkų karių atžvilgiu: buvo organizuotos septynios internuotų Lenkijos karių stovyklos, surastas nenumatytų išlaidų finansavimas (visiems internuotiems Lenkijos kariams išlaikyti bus išleista per 5 mln. litų). Knygoje skrupulingai ir aiškiai parodytas internuotų karių materialinis ir buitinis aprūpinimas. Svarbi knygos dalis skirta civiliams karo pabėgėliams. Autorius pristato karo pabėgėlių administravimo būdus ir eigą, charakterizuodamas ją per institucijų – Komisariato karo atbėgėlių reikalams tvarkyti, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus veiklą. Knygos struktūroje išsiskiria dalis „Lenkų tautybės civiliai pabėgėliai“, kurioje smulkiai supažindinama su Lenkų pabėgėlių paramos organizacijomis. Atskirai paminėta ir Japonijos konsulato Kaune veikla 1939-1940 metais. Naudodamasis savo diplomatine neliečiamybe, C. Sugihara išgelbėjo keleto šimtų pabėgėlių gyvybes. Knygos Prieduose skaitytojas ras svarbius to laikotarpio dokumentus.Reikšminiai žodžiai: II Pasaulinis karas; Internuoti asmenys; Karo pabėgeliai; Karo pabėgėliai; Migracija; Monografija; Paramos organizacijos; Prievartinė migracija; Simonas Strelcovas; Forced migration; II World War; Internees; Lithuania; Migration; Monograph; Simonas Strelcovas; Support organisations; War refugees.

ENThe review discusses the book “Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai Lietuvoje 1939−1940 metais” [World War II Refugees in Lithuania in 1939–1940] by Simonas Strelcovas. The theme of refugees and internees has not been researched in Lithuanian historiography so far and requires an interdisciplinary approach due to its multi-dimensional nature and links with other branches of knowledge. The first part of the monograph discusses the relationship of those who came to Lithuania with Lithuanian citizenship paradigms, defines foreigners and war refugees in terms of rights and duties, reveals the position of the Government of the Republic of Lithuania towards the retreating Polish troops in detail: seven internment camps of Polish troops were organised and contingency funds were found (over LTL 5 million were envisaged in relation to the maintenance of all Polish internees). The book scrupulously and expressly shows the material and domestic provision of interned troops. An important part of the book focuses on civil war refugees. The author presents the ways and process of administration of war refugees and characterises it through the activities of institutions: the Commissariat for Refugee Affairs and the Lithuanian Red Cross Society. The chapter on the civil refugees of Polish nationality thoroughly acquaints with Polish refugee support organisations. The activity of the Japanese Consulate in Kaunas in 1939–1940 is given a separate mention. Using his diplomatic immunity, Sugihara saved the lives of several hundreds of refugees. The appendixes of the book contain very important documents of the given period.