Lietuvos pranciškonų istorijos užsklandą praskleidus, arba kaip Pranciškaus sūnūs Vilniuje savo kraują liejo
LTRecenzijoje aptariama Dariaus Barono monografija „Vilniaus pranciškonų kankiniai ir jų kultas XIV-XX a.“. Stebina ir autoriaus pasirinktos temos sudėtingumas bei kontroversiškas ligtolinis vertinimas istoriografijoje. Šaltinių buvo ieškoma Vilniaus, Lvovo, Lodzės, Varšuvos, Krokuvos, galiausiai Romos bibliotekose ir rankraštynuose. Svarbus pačių šaltinių suradimas ir reikiamos informacijos „išskaitymas“, tačiau šiuos šaltinius prakalbinus lietuviškai, kiekvienam skaitytojui atsiveria galimybė susipažinti su senaisiais Lietuvos istoriją atskleidžiančiais klodais. Jau vien dėl šios priežasties D. Barono knyga yra verta dėmesio. Knygą sudaro dvi didžiulės dalys: pirmojoje autorius išsamiai pristato pačią ankstyviausią pranciškonų veiklos Lietuvoje ir ypač Vilniuje istoriją, ją tiesiogiai (ir pagrįstai) siedamas su Keturiolikos Vilniaus pranciškonų legenda ir šios legendos istoriografijos susiformavimu XVI-XVIII a. raštijoje bei mokslinėje istoriografijoje. Pasitelkus tarptautinę panoramą pristatomi pirmieji pranciškonų žingsniai XIII a. Lietuvoje. Pranciškonų misijas lygindamas su dominikonų misijomis ir abiejų ordinų veikla bendrame Europos ir Azijos kontekste, autorius parodė, kokioje misijų kryžkelėje buvo Mindaugo Lietuva ir kaip misijos rutuliojosi jau žuvus Mindaugui. Krikščioniškųjų misijų teorija siejama su konkrečia praktika Lietuvoje, Rusioje ar Azijoje. Antrojoje monografijos dalyje publikuojami patys šaltiniai ir jų vertimai lietuvių kalba. Knyga baigiama bibliografija, iliustracijų sąrašu ir rodyklėmis.
ENThe review discusses the monograph “Vilniaus pranciškonų kankiniai ir jų kultas XIV-XX a.” [Vilnius Franciscan Martyrs and Their Cult in the 14th–20th c.] by Darius Baronas. The complexity of the topic chosen by the author and its controversial previous evaluation in historiography are surprising. The sources were searched for in the libraries and manuscript collections of Vilnius, Lviv, Łódź, Warsaw, Krakow and finally Rome. The finding of sources and “reading” of the necessary information is important, yet after these sources are conveyed in Lithuanian, every reader is provided with the opportunity to become acquainted with the old layers revealing Lithuania’s history. This one reason is enough to consider the book by Baronas worth paying attention. The book consists of two major parts. The first one presents the very earliest detailed history of Franciscan activities in Lithuania and particularly in Vilnius, and directly (and reasonably) relates it to the Legend of Fourteen Franciscans of Vilnius and the formation of historiography of this legend in the writings and scientific historiography of the 16th–18th c. The international approach is used to present the first steps of the Franciscans in Lithuania in the 13th c. The author compares the Franciscan missions with the Dominican missions and the activities of both orders in the general European-Asian context and shows the crossroads of missions that Lithuania stood at when ruled by Mindaugas and the development of these missions after Mindaugas’ death. The theory of Christian missions is related to specific practice in Lithuania, Russia or Asia. The second part of the monograph publishes the sources and their translation into Lithuanian. The book ends with a bibliography, list of illustrations and indexes.
