Muzikinės kultūros apraiškos Mažojoje Lietuvoje XVIII amžiuje

LTXVIII a. Mažojoje Lietuvoje pradėjusios plisti Švietimo epochos idėjos ir jų pagimdyta humanizmo dvasia iškėlė naujas vertybes: prigimtinę žmogaus laisvę, nacionalinių kalbų, kultūrų, etninio ir profesionalaus meno, muzikos svarbą. Kartu su lietuvių kalbos, tautosakos atgimimu, sparčiau vystėsi visada Mažojoje Lietuvoje turtingas tradicijas turėjusi etninė, religinė ir pasaulietinė muzikinė kultūra. Karaliaučiaus universitetas, protestantizmo idėjų skleidėjas, padėjo pagrindus savitai Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros raidai ir tapo Rytų Prūsijos mokslo ir meno židiniu, lietuvių liuteronų kunigų, lietuvių raštijos, muzikos darbuotojų rengimo svarbiausia institucija. XVIII a. Rytų Prūsijoje ir Mažojoje Lietuvoje pradėjo kurtis kompozicinė mokykla, kurios atstovai nemažai dėmesio skyrė Rytų Prūsijos tematikai. Stilistiškai ši mokykla buvo nevienalytė, bet padėjo tvirtus pagrindus šio krašto profesionaliai XIX a. kompozitorių kūrybai. XVIII a. Mažojoje Lietuvoje Vokietijos pavyzdžiu įsitvirtino pasaulietinio instrumentinio muzikavimo tradicija, iš pradžių susijusi su „Miesto muzikantų“ kapelomis (ansambliais). Namų muzikavimas (ansamblinis, solinis) tapo privilegijuotų luomų atstovų gyvenimo būtinybe. Šio straipsnio tikslas – aptarti įvairias, istoriškai susiklosčiusias XVIII a. Mažosios Lietuvos muzikos kultūros apraiškas: protestantiškosios giesmės raidą, muziką bažnyčiose, Karaliaučiaus universiteto bei krašto mokyklų dėmesį muzikai, pasaulietinį instrumentinį muzikavimą, jo paplitimo erdvę, muzikinio teatro užuomazgas, kompozicinės mokyklos kūrimąsi ir kt.

ENThe ideas of the Enlightenment that began to spread in Lithuania Minor in the 18th c. and the resulting humanism spirit gave rise to new values: the inherent human freedom, the importance of national languages, cultures, ethnic and professional art and music. Alongside the rebirth of the Lithuanian language and folklore, the ethnic, religious and secular musical culture, which had rich traditions in Lithuania Minor, developed more rapidly. The University of Königsberg, which spread Protestant ideas, laid the foundations for the distinct development of musical culture of Lithuania Minor and became the centre of Eastern Prussian science and art and the key institution of training Lithuanian Lutheran priests and Lithuanian writing and music figures. A school of composition began to emerge in Eastern Prussia and Lithuania Minor in the 18th c., and its representatives paid considerable attention to the topic of Eastern Prussia. Stylistically, this school was heterogeneous, yet it laid the firm basis for the professional creation of the 19th c. composers of this region. A tradition of secular instrumental music established in Lithuania Minor in the 18th c., following the example of Germany, which was initially associated with “city musician” groups (ensembles). In-house music playing (ensemble or solo) became the necessity of the life of privileged social classes. The paper aims to discuss various, historically established manifestations of music culture of Lithuania Minor of the 18th c.: the development of Protestant hymn, music in churches, attention of the University of Königsberg and regional schools to music, secular instrumental music playing, its spread, the beginnings of the musical theatre, the formation of the school of composition, etc.