Vydūno chorinės tradicijos Klaipėdos krašto giedotojų draugijų veikloje

LTXIX a. pabaigoje germanizacijai įgavus grėsmingą mastą, pažangieji lietuvininkai pakilo į aktyvų kultūrinį pasipriešinimo sąjūdį. Atsvara vokiečių įtakai ir svetimos kultūros skverbimuisi jie laikė pirmiausia lietuviškų kultūros ir meno draugijų kūrimą, chorinių kolektyvų steigimą, jų repertuaro kūrimą. Iš kitų XIX a. pab. – XX a. pr. Mažosios Lietuvos kultūrinių draugijų muzikinės veiklos intensyvumu išsiskyrė 1895 m. Vydūno įkurta Tilžės lietuvių giedotojų draugija. Ji buvo šio krašto lietuvių kultūrinio muzikinio gyvenimo centras, iš kurio vėliau įsižiebė daug naujų kultūros židinėlių. Galingam vokiškosios muzikinės kultūros fonui Vydūnas siekė priešpriešinti lietuvišką dainą ir giesmę, jomis stiprinti lietuvių savimonę, nes vokiečių dvasinės kultūros apraiškos jau buvo giliai įsismelkusios į lietuvininkų sąmonę. Vydūnas ir jo giedotojai įrodė, kad Mažosios Lietuvos lietuvių kultūra, dainos, giesmės, gebėjimas kurti ir atlikti muziką yra gyvas kūrybinis procesas, turįs plėtros perspektyvą. Trys Klaipėdos krašto dainų šventės, intensyvi chorų veikla, 1923 m. įkurta Klaipėdos konservatorija, 1934 m. – Opera buvo rimta atsvara totaliam vokiečių kultūros brovimuisi. Tai buvo krašto atlietuvinimo, lietuviškosios kultūros pozicijų stiprinimo garantija, nors teko nuolat konkuruoti su vokiškosios kultūros reiškiniais. Vydūno įkurtos Tilžės lietuvių giedotojų draugijos pasėtas grūdas išaugo ir suvešėjo. Iškiliojo lietuvininko skelbtos idėjos ir puoselėtos tradicijos tapo gyvu kultūros šaltiniu.

ENAt the end of the 19th c., when Germanisation acquired a formidable scope, the progressive Prussian Lithuanians formed an active cultural resistance movement. They primarily considered the creation of Lithuanian culture and art societies, establishment of choral collectives and creation of their repertoire as the counterbalance to the German influence and the spread of an alien culture. Among the other cultural societies of Lithuania Minor, the Tilsit Lithuanian Chanting Society, established in 1895 by Vydūnas, stood out by its intensive musical activities. It was the centre of cultural musical life of Lithuanians of this region, which subsequently gave start to many new cultural centres. Vydūnas sought to contrast the Lithuanian song and hymn to the powerful background of the German musical culture, and to use them to strengthen Lithuanian self-awareness, because the manifestations of the German spiritual culture had already deeply penetrated the minds of Prussian Lithuanians. Vydūnas and his chanters proved that culture, songs and hymns of Prussian Lithuanians as well as their ability to create and perform music are a living creative process with the prospects of development. Three song festivals of the Klaipėda region, intensive choral activities, Klaipėda Conservatory established in 1923 and the Opera in 1934 were a serious counterbalance to the total intrusion of the German culture. That was a guarantee of making the region Lithuanian and consolidating the positions of Lithuanian culture, although it was a constant competition with the phenomena of German culture. The seed sowed by the Tilsit Lithuanian Chanting Society grew and thrived. The ideas advocated by Vydūnas, a prominent Prussian Lithuanian, and his cherished traditions became a living source of culture.