Medijų ekologija šiuolaikinių medijų kontekste
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Anglų kalba / English
LTŠiuolaikiniai medijų kontekstai yra be galo platūs. Medijos tampa vienu plačiausių tyrimų ir diskusijų lauku. Medijos, medialumas, mediacija, intermedialumas, multimedialumas yra terminai naudojami skirtingų mokslo ir kultūros šakų (komunikacijos, vadybos, technologijų, teisės, meno ir t.t.), skirtinguose kontekstuose ir dažnai jiems. yra priskiriamos skirtingos reikšmės. Tokiu būdu yra tenkinami skirtingų mokslo šakų poreikiai įvardijant naujus reiškinius, apibrėžiant sąveikos mechanizmus, aplinkos - technologijos - žmogaus santykį. Toks holistinis požiūris gali atrodyti neperspektyvus dėl skirtingų analizės perspektyvų, tyrimo lauko platumo ir problematikos neapibrėžtumo, tačiau būtent toks požiūris žada pilnavertį problemos suvokimą ir atskleidimą. Kuo tyrimo laukas yra platesnis tuo labiau jis reikalauja sisteminio, o tiksliau ekosisteminio požiūrio. Ekologija ar ekosisteminė perspektyva apibūdina problemos spremdimo raktą, padedantį suprasti atskirų raiškinių ir jų sąveikų tarpusavio priklausomybes. Apibrėžiant problemą natūraliai kyla klausimas - kokia yra medijų vieta šiuolaikinėje kultūroje, koks tiksliausias yra medijų apibrėžimo laukas ir kodėl medijų ekologija yra viena perspektyviausių šiuolaikinių medijų analizės metodų? Mokslinė problema yra ta, kad medijų ekologijos samprata traktuojama nevienareikšmiškai ir šio termino genezė yra pasiekusi tokią būseną, kada svarbu realizuoti turimas žinias (Lietuvos kultūros ir mokslo kontekste). [Iš leidinio]
ENContemporary media contexts are immeasurably broad. Media are becoming of the most extensive field of research and discussions. The terms of media, mediality, mediation, intermediality and multimediality are used in different branches of science and culture (communication, management, technology, law, art, etc.) in different contexts, and different meanings are often assigned to them. In this way, the needs of the different branches of science are met by naming new phenomena, by defining the mechanisms of interaction and the environment – technology – human relationship. Such a holistic approach may not seem viable for divergent perspectives of the analysis, the scope of a field of research and non-explicitness of the main issues; however, such an approach precisely promises a full understanding and disclosure of the problem. The broader the field of study the stronger the claim for a systematic or ecosystematic approach specifically. When defining the problem, the natural question occurs – what is the place of media in contemporary culture, what is the most precise field of media definition and why media ecology is among the most promising perspectives of contemporary media analysis? The scientific problem is that the notion of media ecology is approached controversially, and the genesis of the term discipline has reached a state in which it is important to revise the knowledge and contexts available (in the context of Lithuanian science and culture). [From the publication]
