Pirmieji lietuviški aforistikos rinkiniai

LTStraipsnyje aptariama aforizmo samprata ir inventorizuojami lietuvių bei kitų kraštų autorių aforizmų rinkiniai lietuvių kalba, išleisti iki Antrojo pasaulinio karo, taip pat įvertinami žanro pokyčiai. Pažymima, kad aforizmo definicija XX a. lietuvių literatūrologijoje per šį šimtmetį yra kitusi, joje aforizmas ne visuomet skiriamas nuo liaudies patarlės. Straipsnyje apžvelgiami trijų tipų aforizmų rinkiniai: užsienio autorių aforizmų vertimų, vertimų pramaišiui su originaliaisiais lietuvių aforizmais ir lietuvių autorių aforizmų rinkiniai. Labiausiai žanro specifiką atitinkančių autorių aforizmai analizuojami detaliau. Aptariami tokie aforizmų rinkiniai, jų išleidimo aplinkybės ir jų turinys: anoniminis eiliuotų patarlių ir jų perdirbinių rinkinys – „Prižodey, arba Trumpas, o Tykras Pamokslas diel Apsyeima ant Swieta pagal Reykahi Dwasyszku yr Swietyszku, Surinkty. Metuse Poną 1813“ ,Petro Vileišio parengta ir Romojaus slapyvardžiu išleista knygelė „Anegdotai, iszsitarimai ir patarlės isz gyvenimo senovės Grekonu bei Rymijonu“ ir jo „Epikteto aforizmai“, „Napoleono Mintys“, į lietuvių kalbą išverstos A. Kalesnykiečio, Serafimo Kušeliausko knygelė „Missija ir Žiedaj“, Kazimiero Samajausko parengta aforizmų ir paradoksų knygelė „Šviesos spinduliai“, Jono Radzivono „Aforizmai“, Jono Marcinkaus dviem knygomis J. Tauronio slapyvardžiu išėjęs aforizmų rinkinys „Aukso mintys“, Romo Striupo rinkinys „Alnakos mintys“, ketvirtojo dešimtmečio viduryje grupės sudarytojų pastangomis dviem knygomis išleistos Antano Smetonos „Didžiosios mintys“.

ENThe article aims at both inventorying the collections of aphorisms of Lithuanian and foreign authors, published in Lithuania before World War II, and at assessing the genre changes and the contentious of aphorism. The collections under discussion are comprised of three groups. The first group contains translations of aphorisms of foreign authors, the second one covers translations together with aphorisms of Lithuanian authors, and the last group holds the aphoristic collections of Lithuanian authors. The significance of the hoard of the first and the second groups lies in the fact that they reflect the attitude towards an aphorism as a literary genre, an example of a concise aphoristic expression. The third group collection witnesses a generic independence of Lithuanian aphorism, as well as a specific capacity of the genre to reveal the entity of the literary process.