Stichomitija lietuvių dramose

LTStichomitija vadinama tokia dramos dialogo forma, kai veikėjai kaba vienos eilutės frazėmis. Stichomitija buvo dažnas ir būdingas antikinės dramos elementas, perimtas vėlesnių laikų Europos dramos. Peržiūrėjus 26 eiliuotas lietuvių autorių dramas paaiškėjo, kad stichomitijos elementų jose esama netolygiai. Stichomitija yra dažna viešnia Vydūno, Balio Sruogos ir Vinco Mykolaičio-Putino dramose, o Maironio, Justino Marcinkevičiaus, Juozo Grušo dramose trumpų taisyklingų dialogo segmentų negausu. Galima būtų manyti, kad naujausios dramos, parašytos paveikus moderniosioms estetikos kryptims, atsisako stichomitijos kaip atsibodusio tradicinio klasikinio pavyzdžio. Tačiau vargu ar taip teigdami būtume visiškai teisūs. Stichomitijos nepavyko rasti ir pačioje XX amžiaus pradžioje paskelbtoje pirmojoje lietuviškoje tragedijoje – Marcelino Šikšnio „Pilėnų kunigaikštyje“, jos reta Maironio dramose. Tikriausiai stichomitijos vartojimą lemia ir kūrėjo prigimtis. Dažnai pasitelkdami įvairius simetrijos ir darnos ženklais nuspalvinančius kūrinį stichomitijos variantus Vydūnas, Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas, matyt, demonstruoja jų sielose glūdėjusį tam tikrą subtilumo, harmonijos siekimą. Be to, Marcelinas Šikšnys ir Maironis studijavo Rusijoje, Justinas Marcinkevičius – sovietiniame, daug rusiškų nuostatų turinčiame universitete, o Vinco Mykolaičio-Putino, Vydūno ir Balio Sruogos likimas buvo susijęs ir su Vokietijos universitetais, geriau pažinusiais klasikinių dramų taisykles ir, matyt, gebėjusiais jomis patraukti.

ENStichomythia is a form of a drama dialogue when characters use one line phrases. Stichomythia was a frequent element characteristic to antique drama and later it was borrowed by European drama. Having analysed 26 poetic dramas of Lithuanian authors, it became clear that the number of stichomythia elements in these poems is uneven. Stichomythia is frequently observed in dramas by Vydūnas, Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas, whereas dramas by Maironis, Justinas Marcinkevičius, Juozas Grušas have few elements of short dialogue segments. It could be supposed that the latest dramas created under the influence of modern aesthetic directions refuse stichomythia as an obsolete traditional classical example. However, it not a totally right assumption. Stichomythia could not be identified in the first Lithuanian tragedy published at the beginning of the 20th century, i.e. “Pilėnų kunigaikštis” [The Duke of Pilėnai] by Marcelinas Šikšnys. It is a rare phenomenon in dramas by Maironis. The use of stichomythia is probably determined by the writer’s nature. Vydūnas, Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas frequently used various signs of symmetry and sustainability in their works thus, probably, demonstrating the aspiration for subtleness and harmony of their souls. In addition, Marcelinas Šikšnys and Maironis studied in Russia, Justinas Marcinkevičius – in a Soviet institute with a number of Russian requirements, and the fate of Vincas Mykolaitis-Putinas, Vydūnas and Balys Sruogis was related to German universities with better comprehension of drama rules and abilities of application thereof.