Laisvieji mūrininkai Lietuvoje 1992-2002 m.

Collection:
Sklaidos publikacijos / Dissemination publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Laisvieji mūrininkai Lietuvoje 1992-2002 m
Alternative Title:
Freemasons in Lithuania in 1992-2002
In the Book:
Keywords:
LT
Ložių kūrimas; Ložės; Masonai; Vokietija (Germany); 20 amžius.
EN
20th century; Freemasons; Germany; Lithuania; Lodges; The establishment of the lodges.
Summary / Abstract:

LTLaisvosios mūrininkijos istorija Lietuvoje glaudžiai susijusi su Lietuvos valstybingumo tradicija. Pirmasis laisvosios mūrininkijos laikotarpis sietinas su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, antrasis - su 1918 m. atkurta Lietuvos valstybe ir trečiasis - su nepriklausomybės atkūrimu 1990 metais. Visais laikotarpiais tarp Lietuvos laisvųjų mūrininkų buvo gausu žymių visuomenės ir politikos, kultūros, mokslo bei meno žmonių, palikusių ryškų pėdsaką krašto istorijoje. Iš dvidešimties 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės Aktą pasirašiusių signatarų net penki buvo laisvieji mūrininkai - Mykolas Biržiška, Donatas Malinauskas, Jurgis Šaulys, Steponas Kairys ir Jonas Vileišis. Kalbėdami apie Lietuvos laisvuosius mūrininkus XX a. pabaigoje - XXI a. pradžioje, turime prisiminti Vokietijos laisvuosius mūrininkus, nes būtent Vokietijos senųjų laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžiajai ložei (Die Grossloge der Alten Freien und Angenommenen Maurer) priklausanti Hamburgo ložė „Tiltų statytojai" (Die Brückenbauer) padėjo, globojo ir skatino laisvųjų mūrininkų ložių, tarp jų ir Lietuvos Didžiosios ložės, įsteigimą Lietuvoje. Pirmieji lietuviškų ložių ritualai, statutai ir konstitucija buvo išversti iš vokiečių kalbos, laikantis Vokietijos Didžiosios ložės tradicijos. Lietuviškos ložės dirba pagal iš vokiečių kalbos išverstą Friedricho Liudviko Schröderio ritualą, kuris buvo sukurtas apie 1800 metus ir naudojamas ne tik vokiečių, bet ir kai kurių kitų Europos šalių ložėse. Vokietijos Didžioji ložė, kaip ir Anglijos, priklauso Senųjų, laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų (Ancient Free and Accepted Masons - A.F. & A.M.) ložėms.Tai leidžia susigaudyti, apie kokias ložes kalbame, nes laisvųjų mūrininkų judėjimas nėra vieningas ir centralizuotas. Šios ložės dar vadinamos mėlynosiomis Šv. Jono ložėmis, kuriose pripažįstami trys simboliniai laipsniai: mokinio, pameistrio ir meistro. Mėlyna spalva simbolizuoja dangų ir yra naudojama Anglijos Didžiosios ložės laisvųjų mūrininkų prijuostėse. Vokietijos Didžioji ložė A.F. & A.M. yra viena didžiausių Vokietijos Didžiųjų ložių, jungianti 233 ložes, bet ne vienintelė. Be jos, Vokietijoje veikia dar keturios Didžiosios ložės, tarp kurių dvi angliakalbės - Amerikos-Kanados ir Britų. Šios penkios reguliariosios Didžiosios ložės glaudžiasi po vienu Vokietijos jungtinės Didžiosios ložės stogu, turi bendrą Didįjį meistrą, Senatą ir Konventą. Tačiau kiekviena iš jų išlaikė savo tradicinę struktūrą ir hierarchiją. Dalis medžiagos apie laisvuosius mūrininkus Lietuvoje 1992-2002 metais surinkta ir paskelbta Lietuvos Didžiosios ložės tinklalapyje (www.grandlodge.lt), svarbiausios datos ir įvykiai pažymėti Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. Nemažai informacijos paskelbta Alexanderio Giese's knygos „Laisvieji mūrininkai" prieduose ir straipsnyje „Laisvieji mūrininkai Lietuvoje". Tačiau apskritai objektyvios informacijos apie laisvąją mūrininkiją Lietuvos viešojoje erdvėje dar trūksta.Straipsnyje pasinaudota duomenimis iš negausių Lietuvos laisvųjų mūrininkų dokumentų, asmeninių archyvų ir atsiminimų. Daugiausia informacijos apie pirmuosius šio laikotarpio Lietuvos laisvuosius mūrininkus bei pirmąsias lietuviškas ložes radau Vokietijos laisvųjų mūrininkų leidiniuose. Už jų prieinamumą esu dėkingas Hamburgo ložei „Tiltų statytojai". Tekste laikomasi laisvųjų mūrininkų „nutylėjimo principo", ypač kalbant apie Lietuvos laisvuosius mūrininkus. „Mokėjimas nutylėti visur ir visais laikais buvo laikomas dorybe", - pažymi vokiečių laisvųjų mūrininkų autoritetai Rolfas Appelis ir Jensas Oberheide'as knygos „Kas yra laisvoji mūrininkija" lietuviškame leidime. Nutylėjimas glaudžiai susijęs su pasitikėjimu. Antai laisvasis mūrininkas nutyli apie kitų asmenų narystę brolijoje, jei pastarieji nenori skelbtis. [Įvadas]

ENThe establishment of the lodge The Zealous Lithuanian in 1999 served as the continuation of consistent work leading towards the founding of an independent Grand Lodge in Lithuania. This aim was also encouraged by the Hamburg Lodge Die Brückenbauer (Bridge Builders), the role of which was highly significant in restoring the activities of Freemasonry in Lithuania (both in the establishment of the first lodge and assistance in the founding of the other two lodges). The first members of the lodge The Zealous Lithuanian were the old-timers of the former lodges Renaissance and Vilnius Orient, whereas its first Worshipful Master was the former first Lithuanian Worshipful Master of the lodge Renaissance. There were absolutely no contradictions concerning the necessity to establish the lodge The Zealous Lithuanian among Lithuanian Freemasons as everybody acknowledged the need for the Grand Lodge in order to be fully independent from the German. The influence of brothers Germans in providing theoretical knowledge and material support to Lithuanians as well as inviting them for short internships to Hamburg was tremendous and the opinion of Germans, especially the opinion concerning the establishment of a new lodge, was always taken into account. On the other hand, Lithuanian lodges were not fully independent from legal point of view as they belonged to the jurisdiction of the Grand Lodge of Germany. Without the consent from Germans no lodge could be established purely through the efforts of Lithuanians.Even though the establishment of the first two lodges in Vilnius caused no contradictions among German Freemasons, the opinions concerning the founding of the third lodge differed. Contrary to the lodge Die Brückenbauer, which took constant care of Lithuanian brothers, former Grand Master of the United Grand Lodges of Germany Klaus Hornefer believed that the time to establish the third lodge in Lithuania had not come yet and that Lithuanians were not experienced enough and had too little knowledge of the secrets of Freemasonry. [From the publication]

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34952
Updated:
2022-01-31 15:38:08
Metrics:
Views: 27
Export: