Vilniaus laisvųjų mūrininkų atsikūrimo XX a. pradžioje peripetijos lietuvių, lenkų ir baltarusių tautinių judėjimų perspektyvoje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vilniaus laisvųjų mūrininkų atsikūrimo XX a. pradžioje peripetijos lietuvių, lenkų ir baltarusių tautinių judėjimų perspektyvoje
Alternative Title:
Peripeteia of rebirth of Freemasonry in Vilnius in perspective of Lithuanian, Polish and Byelorussian national movements in early 20th century
In the Book:
Keywords:
LT
20 amžius; 19 amžius; Mykolas Römeris (Mykolas Pijus Römeris); Airija (Ireland); Baltarusija (Belarus); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Judėjimai / Movements.
Summary / Abstract:

LTŠio straipsnio centre – klausimas, kaip Vilniaus laisvųjų mūrininkų veiklos atnaujinimas buvo susijęs su šiame mieste besiplėtojusiais lietuvių, lenkų ir baltarusių tautiniais judėjimais. Bandoma pristatyti ne tik šias sąsajas atspindinčius faktus, bet ir pasiaiškinti, kokius šių judėjimų poreikius galėjo padėti realizuoti Vilniuje XX a. pr. atsikuriančios laisvųjų mūrininkų struktūros. XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje, o ypač Vilniuje, vis labiau politizuojantis lietuvių tautiniam judėjimui, telkiantis tautiniam-kultūriniam darbui baltarusių inteligentijai, stiprėjant endekų įtakai lenkų tautiniame judėjime, stiprėjo lietuvių ir lenkų inteligentijos, šių judėjimų aktyvo, tarpusavio nepasitikėjimas, skatinęs vidinę ir išorinę lietuvių ir lenkų konfrontaciją. Tokiomis sąlygomis inteligentijos suartėjimui svarbų vaidmenį suvaidino Vilniaus laisvųjų mūrininkų organizacinės struktūros ir ryšiai. Masonų propaguojamos humanistinės idėjos buvo palankios tam, kad susijungusius į jų organizacines struktūras Vilniaus lenkų, lietuvių, baltarusių demokratinės orientacijos veikėjus suvienytų bendras siekis priešintis prievartai, kuri tapatinta su Rusijos imperijos priespauda. Lietuvos politinio savarankiškumo įgyvendinimas, Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas kovoje su bendru priešu tapo šiems veikėjams praktine šio siekio išraiška. Vilniuje 1910–1914 m. atkurtos laisvųjų mūrininkų struktūros buvo svarbus veiksnys telkiant įvairių tautinių sąjūdžių demokratinės orientacijos veikėjus Rusijos decentralizacijos, demokratizacijos, Lietuvos politinio savarankiškumo siekiams įgyvendinti.Reikšminiai žodžiai: Baltarusių tautinis judėjimas; Laisvieji mūrininkai (masonai); Lenkų tautinis judėjimas; Tautinis judėjimas; Lietuvių, lenkų , baltarusių nacionaliniai sąjūdžiai; Ložė „Baltarusija“(„Bialorus“); Ložė „Lietuva“ („Litwa“); Ložė „Rusijos Didieji Rytai“; Ložė „Vienybė“ („Jednosc“); Mykolas Roemeris; Vilniaus masona; Vilnius; 20 amžius; Belorussian National Movement; Early 20th century; Freemasons; Lithaunian Polish, Byelorussian national movements; Lithuanian National Movement; Michal Roemer; Polish National Movement; The Lodge „Belarus“ („Bialorus“); The Lodge „Lithuania“ („Litwa“); The Lodge „Unity“ („Jednosc“); Vilnius; Vilnius Masons.

ENThe paper focuses on the issue how the renewal of the activities of Vilnius Freemasonry was related to the movement of Lithuanians, Poles and Belarusians that developed in this city. It attempts to present not only the facts reflecting these connections, but also to examine what needs of these movements could be realised by freemason structures re-establishing in Vilnius at the beginning of the 20th c. At the end of the19th c. – at the beginning of the 20th c., with the Lithuanian national movement becoming increasingly politicised, rallying of Belarusian intelligentsia for national-cultural work, strengthening of the influence of the endecy in the Polish national movement, mutual distrust between Lithuanian and Polish intelligentsia, who formed the active part of these movements, reinforced and promoted internal and external Lithuanian-Polish confrontation in Lithuania, particularly in Vilnius. Under such conditions Vilnius Freemasonry organisational structures and relations played an important role in getting the intelligentsia closer to one another. Humanistic ideas advocated by masons were favourable for uniting democratic figures of Vilnius Poles, Lithuanians and Belarusians, involved in their organisational structures, by a common goal to resist coercion, which was identified with the oppression of the Russian Empire. Realisation of Lithuania’s political independence, Lithuania and Poland becoming closer in the fight against a common enemy became a practical expression of this goal for these figures. Freemasonry structures, re-established in Vilnius in 1910–1914, were an important factor for rallying democratic figures of various national movements for the achievement of goals of Russia’s decentralisation, democratisation and Lithuania’s political independence.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34949
Updated:
2021-02-14 17:10:13
Metrics:
Views: 20    Downloads: 4
Export: