Socialinis Gardino laisvųjų mūrininkų portretas XVIII a. antrojoje pusėje

LTPatikimai nustatyti visų Gardino laisvųjų mūrininkų ložės narių socialinio statusą nėra galimybių. Tačiau tvirtai galima teigti, kad ložę sudarė tiek bajorai, tiek miestiečiai amatininkai, dirbę Gorodnicos manufaktūrose. Remiantis tuo, kad 1723 m. Laisvųjų mūrininkų konstitucijos nuostatos pripažino laisvą teisę išpažinti religiją, ložės narių religinė tapatybė buvo įvairi. Galime teigti, kad tolesni tyrimai leistų detaliau nustatyti ložės konfesinę sudėtį, bet aišku, kad didžiausia masonų dalis buvo katalikai. Absoliuti Gardino masonų dauguma buvo išeiviai iš Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos žemių, Italijos. Išlikusių šaltinių analizė rodo, kad Gardino ložės nariai buvo susiję su Gardino priemiesčiu Gorodnica, XVIII a. septintame- aštuntame dešimtmetyje buvusiu Gardino karališkosios ekonomijos administraciniu, pramonės ir kultūros centru. Tai buvo karininkai, tarnavę Gardino įguloje ir tuo pačiu metu dėstę Gorodnicos kadetų korpuse. Dar vieną grupę sudarė Gardino karališkosios ekonomijos ir Gorodnicos manufaktūrų valdančiojo aparato tarnautojai. Ketvirtąją grupę sudarė meistrai, dirbantys Gorodnicos manufaktūrose, taip pat Gardine apsigyvenę užsieniečiai amatininkai ir pirkliai. Gardino ložės „Laimingas išlaisvinimas“ narius galima skirstyti pagal jų socialinį statusą ir užimamas pareigas. Laisvieji mūrininkai taip pat buvo ir kūrybinių profesijų (architektai, dailininkai), tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovai (botanikai, matematikai). Aukštojo išsilavinimo visuomenės sluoksnį, atlikusį anksčiau išvardytas funkcijas, vienijo elitarizmo požymiai.Reikšminiai žodžiai: Gardinas; Masonai; Masonai, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė; Profesinė grupė; Socialine struktūra; Socialinis portretas; Ethnical composition; Freemasons; Freemasons, Grand Duchy of Lithuania; Grodno; Professional group; Social portrait; Social structure.

ENThe article presents a generalising social portrait of the lodge Happy Liberation (L'Heureuse Delivrance), which functioned in Grodno during the second half of the 18l h century. The analysis of sparse Masonic sources has revealed that' the lodge members were the representatives of famous reformer and treasurer of the Grand Duchy of Lithuania Antoni Tyzenhaus, i.e. school teachers from Horodnytsia, artisans working in manufactures of Horodnytsia, and officers. Moreover, the surviving sources have presented the possibility to analyse the ethnical composition of the lodge in Grodno. Thus, according to the aforementioned sources, an absolute majority of the members were emigrants from France, Germany, and Italy. [text from author]