Gramatiniai sunkumai verčiant vokiečių kalbos mokslinius techninius tekstus į lietuvių kalbą

LTStraipsnyje apžvelgiami gramatiniai sunkumai verčiant vokiečių kalbos mokslinius techninius tekstus į lietuvių kalbą. Verčiant mokslinį tekstą, visų pirma iškyla vertimo tikslumo problema: ar versti pažodžiui, parenkant atitinkamas leksemas, ar keisti jas kitais žodžiais. Ta pati problema yra parenkant gramatinius atitikmenis: ar reikia vartoti adekvačius gimtosios kalbos gramatinius reiškinius, ar būtina svetimos kalbos gramatikos kategorijas keisti skirtingomis gimtosios kalbos priemonėmis. Verčiant vokiečių kalbos techninę literatūrą susiduriama su kelių pakopų gramatiniai sunkumais. Verčiant iš vokiečių kalbos patariama laikytis tam tikros sakinio žodžių tvarkos sekos ir principų – visų pirma versti pirmoje sakinio vietoje esančią iki tarinio daiktavardinę grupę, antru žingsniu – surasti tarinį, trečiu – po tarinio einantį daiktavardį, galiausiai išversti veiksnį ir tarinį ir tik po to visą sakinį. Vienas būdingiausių vokiečių ir lietuvių kalbos gramatinių neatitikimų yra vokiečių kalbos išplėstinis pažyminys, kuris į lietuvių kalbą verčiamas pažyminio šalutiniu sakiniu arba dalyvine konstrukcija. Dažnai lietuviško sakinio žodžių tvarka neatitinka vokiškosios. Keblumų sudaro nežymimojo vokiečių kalbos artikelio vertimas. Be daugelio atvejų, kai vokiečių kalbos nežymimasis artikelis neverčiamas, kartais jį reikia versti žodžiais: kai kuris, koks nors, bet koks. Atkreiptinas dėmesys į tik vokiečių kalbos mokslinio techninio teksto gramatikai būdingą Konjunktiv Präsens vartojimą, kurį verčiant nevartotinas tiesioginis lietuvių kalbos tariamosios nuosakos atitikmuo.

ENThe article reviews grammatical difficulties faced when translating German scientific technical texts into Lithuanian. When translating a German text, the problem of translation accuracy the translator faces first is whether it should be a word for word translation by choosing respective lexemes or replace them with other words. The same problem arises when choosing grammatical equivalents: whether adequate grammatical structures of the target language should be used or is it necessary to replace them with the tools the source language provides. When translating technical literature from German, grammatical difficulties of several levels arise. When translating from German it is advisable to adhere to a certain word order and principles. First of all, the noun group preceding the predicate should be translated. Secondly, it is necessary to identify the predicate, then the noun following the predicate, translate the subject and the predicate, and finally, translate the rest of the sentence. One of the most characteristic grammatical differences between the German and Lithuanian languages is the extended attributive of the German language, which is translated into Lithuanian as a subordinate clause or a participial construction. The word order in the Lithuanian sentence does not correspond to the German one. Translation of the German indefinite article is also a rather problematic issue. Apart from many cases when the indefinite article is not translated at all, sometimes is should be translated with Lithuanian words: kai kuris, koks nors, bet koks (a certain, somewhat, any).