The Context of parliamentary elections 2000 : the experience and perspectives of coalition politics in Lithuania
LTKoalicinė politika yra vienas svarbių konsensualinės demokratijos elementų. Konsensualinė demokratija yra universalus dialogas tarp valdančiųjų ir pilietinės visuomenės, kuris užtikrinamas konstitucinėmis laisvėmis ir teisėmis. Galutinis demokratijos tikslas yra pasiektas, kai visi – visuomenės elitas, politinės partijos, gyventojai, įvairios interesų grupės ir pan. – įsitraukia į politinių sprendimų formulavimo, svarstymo, priėmimo ir įgyvendinimo procesus. Gali būti, kad 2000 m. Lietuvoje bus prisimenami kaip „koalicijų metai“. Pirmąsyk tiek politinių jėgų pastangos žengiant į rinkimus, tiek savivaldos ir Seimo rinkimų rezultatai sukūrė svarbų koalicinės politikos precedentą, pristatomą šiame straipsnyje. Straipsnį sudaro keturios dalys. Pirmoje straipsnio dalyje aptariami 2000 m. Seimo rinkimų rezultatai ir Lietuvos partinės sistemos būklė. Antrojoje dalyje nagrinėjama vyriausybių tipologija ir koalicijų modeliai. Trečiojoje dalyje aptariama Lietuvos koalicinės politikos praktika. Ketvirtojoje straipsnio dalyje apžvelgiamos koalicinės politikos perspektyvos Lietuvoje. Straipsnyje daroma išvada, kad koalicinė vyriausybė lemia Seimo fragmentaciją ir ilgalaikės paramos vyriausybei stoką. Tačiau turint omenyje vyriausybių stabilumą Lietuvoje, galima išskirti du koalicinės vyriausybės privalumus: aktyvų Prezidento vaidmenį formuojant koalicinę vyriausybę bei galimybę, kad būsimi Prezidento rinkimai pasitarnaus kaip dabartinę Vyriausybę konsoliduojantis faktorius, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų.Reikšminiai žodžiai: Koalicinė politika; Konsensuso demokratija; Parlamentiniai rinkimai; Parlamento rinkimai; Perspektyvos; Coalition politics; Consensus democracy; Lithuania; Parliamentary elections; Parliamentary elections 2000; Perspectives.
ENThe coalition policy is one of important elements of consensus democracy. Consensus democracy is a universal dialogue between the government and the civil society which is ensured through constitutional freedoms and rights. The ultimate aim of democracy is achieved when everyone – the social elite, political parties, population, various interest groups, etc. – are engaged in the processes of formulation, consideration, approval and implementation of political decisions. The year 2000 in Lithuania is likely to be remembered as the “year of coalitions”. Efforts by political forces participating in the elections, as well as the results of municipal and parliamentary elections created an important precedent of coalition policy for the first time and it is presented in this article. The article consists of four parts. The first one discusses the results of the parliamentary election in 2000 and the state of the Lithuanian party system. The second part deals with the analysis of the typology of governments and coalition models. The third part discusses the practice of the Lithuanian coalition politics. The fourth part of the article contains an overview of the prospects of coalition policy in Lithuania. It is concluded in the article that the coalition government preconditions the fragmentation of the Seimas and the lack of long-term support for the government. However, bearing in mind the stability of governments in Lithuania, two advantages of the coalition government can be distinguished: the President’s active role in forming the coalition government and the likelihood that future presidential elections will serve as a factor consolidating the present Government, paradoxal as it may sound.
