Stasys Šalkauskis and Antanas Maceina as political philosophers
LTPublikacijoje siekiama atskleisti Stasio Šalkausko ir Antano Maceinos požiūrį į politinę filosofiją. Paliekant nuošalėje vėlyvuosius Maceinos raštus, straipsnyje bandoma atrasti perspektyvas, kurios nulėmė šių autorių mąstymą tarpukario laikotarpiu. Šis straipsnis grindžiamas prielaida, kad neatsižvelgus į Šalkauskio ir Maceinos požiūrį į politinę filosofiją netenka prasmės ir diskusija apie jų politinius įsitikinimus. Nė vienas iš šių autorių negali būti laikomas politiniu filosofu siaurąja šio žodžio prasme. Abu filosofai gvildeno šios disciplinos klausimus savo veikaluose, parašytuose visai kitais tikslais. Tad tyrinėjant šių filosofų politines pažiūras labai svarbu aptarti jų prieigą prie politinės filosofijos problemų. Vis dėlto tenka pripažinti, kad politika liko ir Šalkauskio, ir Maceinos filosofinių tyrinėjimų nuošalėje. Viena vertus, abu autoriai politinę filosofiją traktavo kaip antraeilę discipliną, nes nutrūko XVIII a. pabaigoje įtvirtintos politinio gyvenimo tradicijos. Kita vertus, tarpukario politinis gyvenimas skatino sutelkti dėmesį į kitas filosofines disciplinas. Tačiau neprotinga šiems filosofams prikiški, jog jie nesigilino į vieną ar kitą problemą. Svarbu pažymėti, kad sovietmetis paliko iškreiptą Šalkauskio ir Maceinos kūrybos suvokimą. Neigiama sovietinės valdžios pozicija šių autorių atžvilgiu nubrėžė šališką požiūrį į juos kaip į politinius filosofus. Šalkauskis ir Maceina domėjosi politiniais klausimais, tačiau jie dažniausiai likdavo už politinės filosofijos kaip savarankiškos disciplinos ribų.
ENThis publication is focused on revealing the attitude of Stasys Salkauskas and Antanas Maceina towards political philosophy. Putting aside the late works of Maceina, the article focuses on the perspectives that determined the way of thinking of those two authors in the inter-war period. The article is based on the assumption that without regard to the attitude of Salkauskis and Maceina towards political philosophy, there is no sense in discussing their political believes. Neither of them may be deemed a political philosopher in a narrow sense of this notion. Both philosophers discussed issues of this area in their works which were written for entirely different purposes. Therefore, while discussing political views of those philosophers, it’s very important to understand their attitude towards issues of political philosophy. It is, nevertheless, obvious that politics remained in the margins of philosophical research of both Salkauskis and Maceina. On the one hand, both authors saw political philosophy as a secondary area since political traditions which were entrenched at the end of the 18th century ceased to exist. On the other hand, political life of the inter-war period urged to concentrate on different philosophical areas. It wouldn’t be reasonable, though, to blame those two philosophers for not taking interest in one issue or another. It is important to note that the Soviet period left us with a distorted understanding of creative work of Salkauskis and Maceina. Negative disposition of the Soviet authorities towards these authors determined a biased opinion of them as political philosophers. Salkauskis and Maceina took interest in political issues but they usually stayed off the boundaries of political philosophy as an independent discipline.
