Postać fundatora w fresku Michelangela Polloniego w Pożajściu

LTM. Palloni Pažaislyje dirbo 1678 – 1685 m. Jis paliko vieną didžiausių sienine tapyba puoštų plotų XVII a. Lietuvos bažnytinėje dailėje. Taip pat vertinga jo vaizduojamų siužetų įvairovė, puiki atlikimo technika. Straipsnyje aptariama XVII a. tradicija vaizduoti vienalaikius asmenis įvairiose religinio turinio kompozicijose. Vakarų Europoje tai sutinkama gana anksti, Lenkijoje XVI a., Lietuvoje anksčiausi pavyzdžiai žinomi tik XVII a. II-ojoje pusėje. Galima teigti, kad prie jų išpopuliarinimo nemažai prisidėjo ir M. Palloni. Daugiausiai dėmesio straipsnyje skirta Pažaislio bažnyčios freskai, kurioje pavaizduotas pats kamaldulių vienuolyno fundatorius LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas. Šv. Kristupo koplyčioje, freskoje „Šv. Kristupo nukirsdinimas“ išsiskiria asmuo, pavaizduotas pirmame plane, klūpantis ir tarsi adoruojantis kankinystės aktui. Portretinis panašumas leidžia manyti, kad tai pats fundatorius, pagerbiantis savo dangiškąjį patroną šv. Kristupą. Tokia klūpančio asmens vaizdavimo tradicija dar gana viduramžiška, tačiau perteikta ekspresija, besidraikančios rūbų klostės liudija barokinę tapybą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pažaislis; Freskos; Michelangelo Palloni; Pažaislis; Fresco.

ENM. Palloni worked in Pažaislis in 1678 – 1685. He left one of the largest area decorated with wall painting in church art of Lithuania in the 17th century. The variety of plots represented by him, as well as his excellent technique, is also of great value. The article discusses the tradition of the 17th century to represent simultaneous individuals in various compositions of the religious contents. In Western Europe it was known quite early, in Poland – in the 16th century, and in Lithuania the earliest examples date back to the second half of the 17th century. It can be stated that M. Palloni also contributed greatly to popularising them. The article devotes the greatest attention to the fresco of Pažaislis Church, which represents the grand chancellor Krzystof Zygmunt Pac under whose patronage the Camaldoli monastery was built. A person kneeling and as if adoring the act of martyrdom is represented in the foreground of the fresco in the St Casmir Chapel “Beheading of St Christopher”. The portrait similarity allows one to think that it is the patron himself honouring his celestial patron St Christopher. The tradition of representing a kneeling person belongs to the Middle Ages, however, the expression conveyed, the folders of the attire testify to baroque painting.