Svetimybės lietuviškoje rinkos ekonomikos terminijoje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Svetimybės lietuviškoje rinkos ekonomikos terminijoje
Alternative Title:
Foreign words in the terminology of market economy
In the Journal:
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Anglicizmas; Dalykinė kalba; Ekonomikos terminai; Ekonomikos terminija; Kalbos kultūra; Leksinės svetimybės; Lietuviškas ekvivalentas; Rinkos ekonomika; Sinonimas; Svetimybės; Terminas; Terminologija; Verslas; Vertimas; Anglicism; Business; Foreig words; Foreign words; Language culture; Lithuanian; Lithuanian equivalent; Market economy; Professional lexis; Synonym; Term; Terminology; Terminology of market economy; Terms of economics; Translation.
Keywords:
LT
Anglicizmas; Dalykinė kalba; Terminija / Terminology; Kalbos kultūra / Language culture; Skoliniai / Loan words; Lietuviškas ekvivalentas; Rinka. Rinkodara / Market. Marketing; Sinonimai / Synonyms; Verslas / Business; Vertimas.
EN
Anglicism; Business; Foreig words; Foreign words; Language culture; Lithuanian equivalent; Market economy; Professional lexis; Synonym; Term; Terms of economics.
Summary / Abstract:

LTSvetimybės, dažniausiai anglicizmai, lietuviškoje rinkos ekonomikos terminijoje atsiranda dėl kelių priežasčių – dalis anglicizmų atėjo į lietuviškąją terminiją iš Rusijos; sovietmečiu prigiję, jie nenoriai užleidžia vietą adekvatiems lietuviškiems terminams (pvz. kontraktas, aukcionas, reprezentacija ir kt.). Kita svetimybių grupė yra terminai, apibūdinantys tuos rinkos ekonomikos reiškinius, kurių sovietinės komandinės ekonomikos laikmečiu nebuvo. Tai dažniausiai privataus verslo terminai – biznis, sponsorius, reketas ir kt. – kurie, vartojami šalia lietuviškų apibūdinimų, sukelia daug painiavos. Trečią svetimybių grupę rinkos ekonomikos terminijoje sudaro svetimybės, kurių atsiradimą lėmė Lietuvos ekonominių ryšių su Vakarų šalimis plėtra (pvz. bosas, reprodukcija, regionas, racionalus, reputacija, resursai ir kt.). Konkuruodami su jau vartojamais lietuviškais terminais jie sukelia abejonę, ar apibūdinamas tas pats, ar skirtingas ekonomikos objektas. Ketvirtoji skolinių grupė yra terminai, kurie lietuviškoje ekonomikos terminijoje neturi adekvačių pakaitalų (pvz. bankrotas, blankas, marketingas ir kt.) – jie nelaikytini svetimybėmis. Tikslinga šalinti iš lietuviškos terminijos svetimybes, dubliuojančias lietuviškus terminus. Netikslinga keisti lietuviškoje terminijoje prigijusių iš užsienio kalbos kilusių tarptautinių rinkos ekonomikos terminų, neturinčių adekvačios reikšmės lietuviškų apibūdinimų.

ENThe article deals with foreign words, namely, the causes for the appearance of Anglicisms in the terminology of the Lithuanian market economy. There discern fair groups of such foreign words: foreign words arisen, from the Russian terminology in the Soviet period; foreign words that are the terms functioning in private business; foreign words come up in the latter decade and related to the development of Lithuanian economic relationship with the West countries and, lastly, foreign words which are the terms that have no adequate Lithuanian equivalents. It is advisable to avoid foreign words if there exist fitting Lithuanian analogues and make use of the widely used international terms. [text from author]

ISSN:
1392-592X
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34811
Updated:
2013-04-28 23:12:46
Metrics:
Views: 29
Export: