LTStraipsnyje aptariami kauzalumo (determinacijos) nusakymo atvejai dabartinėje lietuvių technikos kalboje. Priežasties-padarinio santykis lietuviškai dažniausiai reiškiamas prielinksniniu junginio „priklausyti nuo“, kuris sutampa ir su kitų Europos kalbų duomenimis. Galima būtų rinktis ir tikslų jo sinonimą „pereiti nuo“, kuris, nors kalbininkų nuolat traukiamas į vartoseną, technikos literatūroje visiškai nežinomas. Veiksmažodžio „lemti“, reikšmė susijusi su esminiais, egzistenciniais dalykais, tačiau tekstuose jis vartojamas paprasčiausia priežasties-padarinio aptarimo prasme ir dažnai ne itin vykusiai. Poveikiui, priklausomybei reikšti vartojamas „atsiliepti“ – jis tinkamas tuomet, kai turima omeny neigiamas rezultatas, tačiau mokslo tekstuose dažnai vartojamas netaisyklingai. Įprasčiausi techninėje kalboje yra veiksmažodžiai „sąlygoti“ ir „įtakoti“. Panašių žodžių, turinčių vertinio atspalvį, yra ir daugiau – tai veiksmažodžiai „iššaukti“, „vesti į“, „apsispręsti“, kurie labai artimi raiškos būdams anglų, rusų, vokiečių ir kt. kalbose. Šalia paminėtų neteiktinų vertinių ima vis labiau įsigalėti naujų panašios paskirties elementų, kuriuos oficialioji kalbos kultūra toleruoja – tai veiksmažodžiai „užtikrinti“, „leisti“, „įgalinti“, garantuoti“, vartojami aprašant įtaisų, medžiagų, priemonių reikalingumą, naudą, privalumus. Lietuvių kalboje jų deriniai skamba nelabai natūraliai. Vienas iš būdingų linksnių vartojimo netaisyklingumų priežasčiai-padariniui reikšti – „išdavoje“, „pasekmėje“, „pasėkoje“, „rezultate“. Kita klaida – ydingas žodžių „pagalba“ ir „dėka“ vartojimas.
ENThe article deals with the linguistic means for describing phenomena of cause and effect in Lithuanian texts. It analyses technical publications where characteristic words and collocations are used for expressing the interdependence between different processes of natural phenomena or technological realities. Special attention is paid to the linguistic irregularities and mistakes of Lithuanian printed texts analysing mainly problems of architecture and building construction. One of the tasks of the article is to record (and prevent) peculiar linguistic faults in technical descriptions by students.