Lithuania's adaptation to the EU cohesion policy

LTEuropos studijose Europos integracijos procesai ilgą laiką buvo laikomi priklausomu kintamuoju, o vidaus politika – integracijos procesus paaiškinančiu veiksniu. Paskutinį XX a. deš. atsirado priešinga tendencija: Europos integracija vis dažniau traktuojama kaip nepriklausomas kintamasis aiškinant vidaus politikos tęstinumą bei kaitą. Šiame straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politika. Europinės politikos įgyvendinimas į ES kandidatuojančiose valstybėse, kurios nedalyvauja ES sprendimų priėmimo procesuose, bet privalo patenkinti politinius, ekonominius, teisinius ir administracinius narystės ES reikalavimus, yra labai svarbus. Pagrindinis šio straipsnio tikslas – apibūdinti ir paaiškinti Lietuvos prisitaikymą prie ES sanglaudos politikos. ES sanglaudos politika buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių: pirma, nors ES politinėje sistemoje dominuoja reguliacinė politika, valstybės kandidatės turi prisitaikyti prie vos kelių tokio pobūdžio politikos kursų (pavyzdžiui, bendroji žemės ūkio politika arba sanglaudos politika). Antra, Lietuvos pasirengimas administruoti struktūrinius fondus paveikė daugelį vidaus politikos sričių bei nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens institucijų. Todėl tai yra įdomus daugiasektorinės ES sanglaudos politikos įtakos vidaus politikos kaitai atvejis. Trečia, struktūriniai fondai – vienas pagrindinių ES sanglaudos politikos finansavimo šaltinių – yra laikomi vienu didžiausių Lietuvos narystės ES privalumų.

ENIn European studies, European integration processes were considered a dependent variable for a long time and the domestic policy was regarded as a factor affecting integration processes. The last decade of the 20th century saw the emergence of a contrary trend: the European integration has since been more and more often treated as an independent variable when explaining continuity of and changes in the domestic policy. In this article the subject of research is the European Union (EU) cohesion policy. Implementation of the European policy in EU candidate countries which do not participate in EU decision-making processes, yet must satisfy political, economic, legal and administrative EU membership requirements, is of high importance. The main aim of this article is to describe and explain Lithuania’ adjustment to the EU cohesion policy. The EU cohesion policy is chosen for several reasons. First, although the regulatory policy dominates the EU political system, candidate countries have to adjust to merely several policies of the kind (for example, the common agricultural policy or the cohesion policy). Second, Lithuania’s preparedness to administer structural funds affected many domestic policy areas and national, regional and local institutions. Therefore, this is an interesting case of the impact of the multisectoral EU cohesion policy on changes in the domestic policy. Third, structural funds – one of the major sources of funding the EU cohesion policy – are considered to be one of the greatest advantages of Lithuania’s membership of the EU.