ES politinė ir pilietinė integracija: referendumų vaidmuo

LTNuo XX a. vidurio, ypač pradėjus veikti Europos Bendrijoms, integracijos terminas plačiai taikomas politikos moksle tam tikrai politinių junginių sąveikai apibūdinti. Po Antrojo pasaulinio karo integracijos koncepcija daugiausia plėtota analizuojant Vakarų Europos visuomenių politinę ir ekonominę integraciją. Europos Sąjunga (ES) nuo pat pradžios buvo ekonominės integracijos organizacija, į kurią atskiri valstybių narių piliečiai nebuvo aktyviai įtraukti. Šiame straipsnyje nagrinėjamas referendumų vaidmuo ES politinės ir pilietinės integracijos procesuose. Nepaisant fakto, kad referendumas šiuo atveju nėra toks dažnas sprendimų priėmimo instrumentas, atskirose valstybėse narėse arba valstybėse kandidatėse vykę referendumai dėl Europos Bendrijų reikalų visada buvo svarbi ir kartais net lemtinga Europos integracinio proceso gairė. Nuostatų, apibūdinamų pagal M. Gabelo emocinę dimensiją, formavimas sąlygojo aktyvų ir teigiamą ES šalių rinkėjų balsavimą referendumuose dėl ES Konstitucinės sutarties. Neigiamai referendumuose balsavę rinkėjai ES integraciją stipriau sieja su šalies bei savo socialine ir ekonomine situacija, užimtumu. Akivaizdu, kad neigiami Prancūzijos referendumo rezultatai veikė kitų ES šalių narių apsisprendimą vykdyti numatytą ES Konstitucijos ratifikavimo darbotvarkę, nors Liuksemburgo atvejis parodė, kad tai nebūtinai paveikia visuomenės apsisprendimą. Straipsnyje teigiama, kad ateityje ES šalyse, kurios pasirenka šį kelią, vykdyti referendumus būtų tikslinga vienu metu, įvardijant juos kaip bendrą ES referendumą.

ENFighting for popular rights includes the call of democratic forces for "sovereignty of the people". It expresses the trust that no decision of great importance should be excluded from the influence of the people. This historical expectation was probably too optimistic. Various cases of EU referendum are analysed to show the introversion of the role of referendum and public opinion under the process of European integration. Despite the fact that the use of referenda on EU matters is not so frequent, lawmaking remains primarily in the hands of the National Parliaments. The idea about common EU referendum at the same time is proposed.