Municipal solid waste management : data analysis and management options

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaAnglų kalba / English
AntraštėMunicipal solid waste management : data analysis and management options
Autoriai
LeidinyjeAplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba . 2005, Nr. 3 (33), p. 47-54
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTAtliekų surinkimas
Santrauka / Anotacija

LTUniversalaus atliekų tvarkymo būdo, kuris tiktų visam atliekų srautui, nėra, todėl būtina parinkti tokį atliekų tvarkymo būdų derinį, kuris leistų sukurti ekonomiškai pagristą, socialiai priimtiną ir aplinką tausojančią atliekų tvarkymo sistemą. Visi atliekų tvarkymo būdai sukelia neigiamus išorinius poveikius, o vieno būdo keitimą kitu lemia ne tik siekis šiuos poveikius minimizuoti, bet ir šalies, verslo struktūrų ir namų ūkių finansinės galimybės. Atliekų perdirbimas sumažina neigiamą poveikį aplinkai, tačiau visai jo nepanaikina. Šis būdas itin reikšmingas, nes taupomi ištekliai, ilgėja sąvartynų eksploatavimo trukmė, gaunamos pajamos. Kuriant naujus stambius sąvartynus užtikrinamas saugus atliekų šalinimas, tačiau, didėjant atliekų gabenimo atstumams, didėja oro tarša. Nauja sąvartynų eksploatavimo trukmės pratęsimo galimybė – jų regeneravimas. Atlikus BVP ir atliekų, tenkančių gyventojui, kiekio kitimo rodiklių klasterinę analizę (1999-2002), identifikuotas silpnas ryšys tarp šių kintamųjų. Nustatyta, jog atliekų kiekio kitimas neturėtų būti siejamas su šalies paslaugų sektoriaus dydžiu. Atlikus padėties Lietuvoje ir Liuksemburge analizę gauta, kad, plečiantis paslaugų sektoriui, atliekų, tenkančių gyventojui, daugėjo (Liuksemburgas), o santykinai nedidelis gyventojui tenkantis atliekų kiekis nebuvo nulemtas paslaugų sektoriaus BVP dalies (Lietuva). Klasterinės analizės rezultatai patvirtino, kad daugeliu atvejų esama tik silpno ryšio tarp paslaugų sektoriaus dalies BVP ir gyventojui tenkančio atliekų kiekio [Iš leidinio]

ENThere is no universal method of waste management that would suit all sorts of waste. Therefore, it is essential to choose a combination of methods that would permit the creation of an economically sound, socially acceptable and environment-friendly waste disposal system. All waste management methods cause negative external effects, and the exchange of one method for another is determined not just by a desire to minimise these effects, but by the financial situation of the country, the business structures and household economies. Processing of waste reduces its negative effect on the environment, but it does not get rid of it altogether. This method is very valuable, because resources are saved, the operational life of landfills is extended, and income is earned. The creation of new large landfills ensures safe elimination of waste, however the increased distance to carry the waste means more air pollution. A new possibility for extending the operational life of landfills is their regeneration. When a cluster analysis was performed on the change to indicators on the GDP and the amount of waste per capita (1999-2002), a weak link was identified between these variables. It was determined that change to the amount of waste does not have to be linked to the size of the country’s service sector. A comparison of the situation in Lithuania and Luxembourg showed that as the service sector grew, the amount of waste corresponding to each inhabitant also grew (Luxemburg), and a relatively small amount of waste per pita was not determined by the service sector’s share of the GDP (Lithuania). The results of the cluster analysis confirmed that in most cases there is a weak correlation between the service sector’s share of the GDP and the amount of waste corresponding to each inhabitant. [From the publication]

ISSN1392-1649
Mokslo sritisEkonomika / Economics
Susijusios publikacijosKomunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo vertinimas Kauno miesto savivaldybėje / Karolina Skorupskaitė, Algis Junevičius. Viešoji politika ir administravimas. 2016, t. 15, Nr. 1, p. 56-69.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/3472
Atnaujinta2018-12-20 23:06:05
Metrika Peržiūros: 3