Lingvistinis Vlado Braziūno stebuklas

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lingvistinis Vlado Braziūno stebuklas
Alternative Title:
Linquistic miracle of Vladas Braziūnas
In the Journal:
Colloquia. 2012, 27, p. 27-40
Keywords:
LT
Minimaliosios poros; Poetinė etimologija; Poezijos kalba; Tautovardžiai.
EN
Ethnonyms; Language of poetry; Minimal pairs; Poetic etymology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje tyrinėjamas Vlado Braziūno poezijos polilingvizmas, susijęs su lingvistine ir poetine etimologija. Analizuojama, kaip nedidelės apimties kūrinyje atsiranda reiškinys, primenantis Sekminių stebuklą, kada tekste vienos kalbos žodžiai verčiami kitos kalbos žodžiais, įrašytais į pagrindinę kūrinio kalbą. Išryškintas reiškinys, kurį galima būtų pavadinti minimaliųjų porų principo išplėtimu į visą eilėraščio tekstą. Parodoma, kad iš pirmo žvilgsnio chaotiškas tekstas giliąja esme yra griežtai organizuota struktūra, turinti moksliniam tekstui būdingus dėmenis: (1) problemos iškėlimo lauką, (2) lingvistinį – poetinį esmės išdėstymą, (3) savotišką santrauką, kurią galima pavadinti eilėraščio lingvistine kvintesencija. [Iš leidinio]

ENThe article illustrates how ethnonyms and hydronyms in Vladas Braziūnas’ poetry conform to a general poetry principle which could be called the miracle of Whit Sunday: they are disguised in such ways that they could simultaneously be attributed to several languages. the polylingualism implied in the title of the poem (-vardžiai) forces the reader to guess the mis sing part of the word. Hence the entire poem could be seen as a challenge to the reader’s efforts to decode it, efforts of the reader (decoder): the words of one language are translated using the words of another language, which are inscribed in the main language of the poem. This phenomenon could be referred to as the expansion of the principle of minimal pairs to the whole text of the poem. The article demonstrates that the seemingly chaotic text of the poem has the strict organizational structure of academic writing: (1) the establishment of the problem to be investigated, (2) exposition of its linguistic-poetic essence, and (3) a kind of summary that could be called the linguistic quintessence of the poem. The latter is extended in other poems. in this way the poet achieves his intended disorientation of the reader – by calling Latin forms, which have phonetic similarities with the vowel agreement characteristic of Turkic languages, Turkish. [From the publication]

ISSN:
1822-3737
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/34697
Updated:
2018-12-17 13:15:33
Metrics:
Views: 9    Downloads: 6
Export: