LTStraipsnyje pristatoma LDK ekonomikos raida XV-XVII a. Europos regionų geopolitiniame kontekste. LDK rytinė siena sutapo su Centrinės Europos rytine siena. Todėl XV a. pab.- XVI a. čia stebimi ekonominiai procesai charakteringi visai Centrinei Europai. Vakarų Europai, įveikusiai ilgai trukusią krizę, XV –XVI a. būdingas ekonominis augimas: plėtėsi miestai, geografiniai atradimai atvėrė naujus prekybos kelius, prasidėjęs kolonizacijos procesas įgalino spartesnę ūkio raidą. Šios tendencijos tiesiogiai įtakojo Rytų Europos ekonominio vystimosi pobūdį. Neišplėtotas miestų tinklas ir didžiuliai žemdirbystei tinkamos žemės plotai tapo prielaidomis čia susiformuoti Vakarų Europos grūdų aruodui. LDK bajorijai pradėjus auginti grūdus bei medieną Vakarų Europos rinkai keitėsi ne tik ekonominė, bet ir socialinė LDK sankloda. Orientacija į Vakarų Europos rinką keitė bajorijos mentalitetą – bajoro-kario tipažą išstūmė bajoro-žemvaldžio fenomenas. LDK bajorija XVI a. iš valdovo išsireikalavo bemuičio rėžimo išvežamai bajorų valdose užaugintai žemės ūkio produkcijai. Nuolatinis grūdų bei kitos žemės ūkio produkcijos poreikis Vakarų Europoje paskatino LDK žemvaldžius ieškoti efektyvesnių ūkininkavimo formų – XVI a. vid. įvykdyta Valakų reforma ženkliai padidino žemės ūkio našumą. XVI a. ekonominis aktyvumas, lydėtas miestų skaičiaus augimo bei tarptautinės prekybos plėtojimo, nebuvo ilgalaikis reiškinys. Jau XVII a. stebima ekonominė ir socialinė stagnacija, nemaža dalimi buvo nulemta klestėjimo metu įtvirtintų ilgalaikėje perspektyvoje neefektyvių ekonominių ir socialinių struktūrų.Reikšminiai žodžiai: Baltijos regionas; Bajorija; Šiaurės karas; Ryga; Klaipėda; Maskva.
ENThe article discusses the economy of the Grand Duchy of Lithuania (GDL) in the 15-17 c. The eastern border of the GDL coincided with the eastern border of all Central Europe, and its economic development was characteristic of all Central Europe at the time. For Western Europe, this was a time of economic growth: cities were expanding, geographical discoveries were opening up new trade routes, the colonisation process was stimulating economic development. These tendencies directly affected the mode of economic development in Eastern Europe. The underdeveloped urban network and the large tracts of land suitable for agriculture enabled it to become the granary of Europe. The involvement of the GDL’s gentry in producing grain and timber for Western European markets changed the economic and social fabric. Orientation toward the Western European market changed the boyars’ mentality: the typical boyar - military man was superseded by the boyar estate owner. The gentry of 16 c. GDL negotiated a duty free régime for exports of agricultural products from their estates. The constant demand from the West for grain and other agricultural products stimulated GDL landowners into seeking more effective forms of farming. The 16 c. changes to laws on serfdom increased agricultural productivity, new towns were established, international trade flourished. But the relative prosperity did not last long. By the 17 c. economic and social stagnation was in evidence, brought on by non-viable economic and social structures that had become entrenched during the period of relative prosperity.