Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje
LTRecenzijoje aptariama Giedriaus Subačiaus monografija „Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje“. Monografija skirta rusų administracijos veiksmams, priemonėms ir kvalifikacijai tirti diegiant lietuviškus leidinius kirilika bei tam ruošiant pradinių mokyklų mokytojus. Profesorius nagrinėja praktinį rusinimo lygmenį, vietinės administracijos problemas ir sprendimus įgyvendinant aukštesnių instancijų nubrėžtą kryptį. Knygoje pagrindinis dėmesys skiriamas kirilikos pritaikymui lietuvių kalbai, analizuojami įvairūs valdžios ir ekspertų požiūriai, svyravę nuo liberalesnių iki griežtų kraštutinių, jų pokyčiai. Didžiulis darbas atliktas aiškinantis konkrečių raidžių pritaikymą naudojimui leidiniuose, analizuojant leidinių kalbą rusiška abėcėle, turinio šaltinius, tiriant, kas buvo leidinių sudarytojai, redaktoriai ir ekspertai. Pastebimos smulkiausios redagavimo detalės, atskiriamas prie teksto dirbusių žmonių braižas, pomėgiai ir polinkiai. Nagrinėjama lietuvių tarmių įtaka leidiniams rusiška abėcėle. Autorius panaudojo plačią archyvinių dokumentų bazę: Vilniaus, Kauno, Minsko archyvų , Sankt Peterburgo paveldo saugyklų fondai. Recenzijos autorius pažymi, kad aptariamos monografijos svarus indėlis ir į Panevėžio istoriją. G. Subačius žymiai praplėtė žinias apie Panevėžio mokytojų seminarijos veiklą, įtraukė į istoriografiją Zacharijaus Liackio asmenybę, suteikė naujų žinių Senojo Panevėžio fermos istorijai. Jis dar kartą paneigė nuo seno įsitvirtinusį ir gajų mitą, kad pirmasis lietuvių kalbos mokytojas Panevėžyje buvo Jonas Jablonskis.
ENThe review discusses the monograph “Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje” [Lithuanian Language Experts in the Imperial Russian Service] by Giedrius Subačius. It is aimed at investigating the actions, measures and qualifications of the Russian administration while introducing Lithuanian publications in the Cyrillic alphabet and training primary teachers. The professor explores the practical level of Russification, the problems and decisions of a local administration in following the direction set by higher authorities. The book focuses on the adaptation of Cyrillic to the Lithuanian language, analyses various views of the authorities and experts, which ranged from more liberal to strict extremes, as well as their changes. The author explored the adaptation of the specific letters for the use in publications, analysed the language of publications in the Russian alphabet and content sources, investigated the compilers, editors and experts of publications. The smallest editing details are noticed; the style, interests and inclinations of people who worked with texts are distinguished. The impact of Lithuanian dialects on publications in the Russian alphabet is analysed. The author used the stocks from Vilnius, Kaunas, and Minsk archives, as well as Saint Petersburg heritage repositories. The reviewer notes that the monograph also makes a considerable contribution to the history of Panevėžys. Subačius significantly broadened the knowledge about the activities of Panevėžys Teacher Seminary, included the personality of Zacharijus Liackis into historiography and provided new information about the history of the farm of old Panevėžys. He again denied the long-established popular myth that Jonas Jablonskis was the first Lithuanian language teacher in Panevėžys.
