Apykaitinės migracijos apibrėžimo ir turinio problemos šių dienų globalizacijos kontekste
LTŠiandieninė migracija yra sudėtingas ir kompleksiškas reiškinys, kuriam politikai priversti skirti vis didesnį dėmesį, ieškant kuo veiksmingesnių šio reiškinio kontrolės mechanizmų. Migracija yra kontroversiškas reiškinys, galintis suteikti valstybėms tiek naudos, tiek žalos. Vienu iš šiuolaikinių migracijos politikos instrumentų, teikiančių tiek kilmės, tiek tikslo valstybėms teigiamus pokyčius, pripažįstama apykaitinė migracija. Apykaitinės migracijos atveju laimi visos trys šalys: migrantus priimančios šalys, užpildydamos darbo rinkos trūkumus, šalys, iš kurių išvykstama – gaudamos migrantų pervedamus pinigus, o šie skatina valstybių vystymąsi, patys migrantai – gaudami darbą. Tačiau apykaitinė migracija yra susijusi ir su tam tikromis problemomis, jeigu migracija nėra tinkamai organizuojama ir valdoma, ji gali lengvai tapti nuolatine ir bus neįgyvendinti jos tikslai. Pagrindinis straipsnio tikslas – atskleisti apykaitinės migracijos sampratą, jos rūšis, privalumus bei trūkumus ir panagrinėti, ar iš tiesų šis instrumentas pajėgus atnešti esminių pokyčių, susijusių su migracijos srautais. Daroma hipotezė, kad apykaitinė migracija kaip pavienis instrumentas nėra pajėgi įvesti esminių pokyčių, tačiau taikant kompleksiškai kartu su kitomis priemonėmis neabejotinai atneštų naudos tiek kilmės, tiek priimančioms valstybėms. Straipsnio tikslas įgyvendinamas taikant lyginamąjį, mokslinės analizės, istorinį, sisteminį ir kitus mokslinius metodus, analizuojant tiek Jungtinių Tautų, tiek Europos Sąjungos atitinkamus teisės aktus, tiek ir mokslinę literatūrą.
ENIt is universally recognized that the migration phenomenon is a controversial matter and that many countries (especially developing ones) are suffering from large outflows of specific categories of migrants, usually with medium to high skills. This may cause serious problems and is related to the phenomenon of "brain drain," causing a negative impact on development in the countries of origin. At the same time both internationally (at the UN level) and regionally (at the EU level) there are on-going discussions that "circular migration" could be the "medication" for this illness. The author aims to provide a definition of circular migration; to discuss its types, its advantages and disadvantages; and to explore whether this phenomenon is really able to solve the problems associated with "brain drain". This aim is achieved by using theoretical analysis of international and national legal acts, the scholarly literature, historic, comparative, systemic and other scientific methods. The author concludes that circular migration is one of the priorities in the formation of contemporary migration policy both on the international and the national level. But scientific analysis reveals that there are many controversial issues and unanswered questions regarding the phenomenon of circular migration and that further scientific research is needed to ascertain the advantages of circular migration and to propose mechanisms for regulating it most effectively.
