Osteoarcheologija Lietuvoje: vidurinysis ir vėlyvasis holocenas
LTLietuvos teritorijoje tyrinėtose gyvenvietėse archeologų aptikta osteologinė medžiaga pagal archeologinių paminklų datavimą suskirstyta į penkis chronologinius periodus: ankstyvąjį, vidurinįjį, vėlyvąjį neolitą, senąjį ir naująjį žalvario amžių. Pirmajame skyriuje apžvelgiama kaulų tyrimų metodika. Tolesniuose skyriuose atskirai pagal chronologinius laikotarpius apibūdinamos klimato sąlygos, osteologinės medžiagos ypatumai, archeologinių dirbinių kaulinė priklausomybė, ūkio raida. Medžiaga parinkta iš įvairių Lietuvoje tyrinėtų paminklų sąmoningai, norint nustatyti gyvūnų rūšinės sudėties ir gamtinės aplinkos raidą, ūkio vystymosi ypatumus rytinių ir vakarinių baltų teritorijoje. Kiekvieno skyriaus pradžioje pateikiami svarbiausi duomenys apie tyrinėtus archeologinius paminklus ir aptiktos medžiagos ypatumus. Statistinė medžiaga iš įvairių laikotarpių gyvenviečių, atskirų gyvūnų rūšių kaulų matavimų lentelės ir grafikai sudaryti tam, kad skaitytojams būtų lengviau įsisavinti gausią ir įvairiopą informaciją. Paskutiniuose knygos skyriuose analizuojama ūkio raida viduriniame ir vėlyvajame holocene bei dvasinio gyvenimo atspindžiai pagal turimą kaulinę medžiagą. Jos pagrindu sudarius gamybinio ūkio raidos Lietuvoje schemą, pabandyta ją įterpti į Šiaurės Europos ūkio vystymosi grandinę. Šiuo darbu norėta padėti archeologams, nagrinėjantiems ūkio raidą, parodyti osteologinės medžiagos svarbą tyrinėjant akmens ir žalvario amžių gyvenvietes, nes tai vienas pagrindinių šaltinių, iš kurio galima gauti duomenų apie gamtos ir žmogaus santykį pasisavinamojo bei gamybinio ūkio atsiradimo laikotarpiu. [p. 5-6].
ENDuring the last three decades a wide range of osteoarchaeological material has been accumulated while making the investigation at different Lithuanian museums. The greatest amount of the material refers to Neolithic and Bronze Age settlements dating 4000 -1000 years BC, that is, Middle and Late Holocene period (see map 1). The authors of the book having collected and analysed abundant osteological material, tried to determine the mutual relationship between the climatic changes, geological composition of the Earth, the development of teriofaunal evolutionary development in the Middle and Late Holocene period and the activity performed by the hunter gatherers ( availability phase) as well as by stockbreeding and agriculture people (substitution phase) during the same period. The investigations of the osteoarchaeological material afforded also an opportunity to determine the spreading areas of certain animal species, the variety of bone and horn material the artifacts represented as well as to determine the skills of the people residing in Lithuania’s territory during the mentioned period. These skills included slight modification of tools such as trimming and also producing tools out of game and domestic animals’ skeletons. The reseach also provided the opportunity to determine tool and other ware production, to characterise certain moments of spiritual life of the people and to define more precisely the chronology of archaeological monuments. We believe that the presented data will contribute to understanding the relationship that existed in those times between a human being and nature, that is, the way nature made influence on a human being and a human being made influence on nature.
