How Catholic was the Grand Duchy of Lithuania in the later eighteenth century?
LT1784 metais karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis pradėjo didingą kelionę pietvakarinėse Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalyse. Oficialiosios kelionės ataskaitose teigiama, kad net kalbiniu ir konfesiniu požiūriu nevienalytėje Lenkijos-Lietuvos Respublikos dalyje pirmenybę išlaiko abiejų apeigų – lotynų ir rusėnų – Katalikų bažnyčia. XVIII amžiaus viduryje maždaug penkios šeštosios Respublikos gyventojų, didžioji dalis aristokratų ir visa įstatymų leidžiamoji valdžia buvo katalikai. Vis dėlto lotynų apeigų katalikai sudarė tik maždaug apie pusę gyventojų. Didžioji dalis rusėnų apeigų katalikų (unitų) tik nominaliai pakluso Romai. Ortodoksija išlaikė stiprią įtaką abiejose Respublikos dalyse. Lotynų apeigų bažnyčios pozicijos daugeliu požiūriu buvo žymiai silpnesnės Didžiojoje Kunigaikštystėje, kurioje didžiąją dalį gyventojų sudarė unitai. Adaptuojant paskutinius „konfesionalizacijos doktrinos“ pokyčius šiame straipsnyje pirmą kartą peržiūrimas konfesinis balansas, privilegijos, struktūros ir švietimo institucijos, Katalikų bažnyčios (abiejų apeigų) misionierių veikla Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII amžiaus antroje pusėje. Taip pat keliamas klausimas, kaip dramatiški įvykiai Stanislovo Augusto valdymo metu (1764–1795) paveikė katalikų pranašumą. Šie pasikeitimai apėmė katalikų monopolio pasislinkimą įstatymų leidyboje 1768 metais, pirmojo Respublikos padalijimo 1772 metais pasekmes, ortodoksų atgimimą vadovaujant vyskupams Georgijui Konisskiui ir Viktorui Sadkovskiui, taip pat Keturių metų seimo (1788–1792) idėjų poveikį.Reikšminiai žodžiai: A. S. Naruševičius; Katalikai; Katalikybė; Konfesionalizacija; Lenkijos-Lietuvos valstybė 1764-1795; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Ortodoksija; Rytų ir vakarų krikščionybė; Stanislovas Augustas Poniatovskis (Stanisław August Poniatowski); Unitai; A. S. Naruszewicz; Catholicism; Catholics; Confessionalization; Eastern and Western Christendom; Lithuania; Lithuano-Polish Commonwealth; Orthodoxy; Polish-Lithuaniana Commonweath 1764-95; Stanislaus Augustus Poniatowski; Uniates.
ENIn 1748, King Stanisław August Poniatowski set off to a majestic journey across the south-western parts of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). The reports of the official journey state that both Roman and Ruthenian Catholic Church retain preference in the part of the Polish-Lithuanian Commonwealth, which is heterogeneous from the linguistic and confessional point of view. In the mid-18th c., approx. five-sixths of the residents of the Commonwealth, the larger share of aristocrats and the entire legislative power were Catholics. Nevertheless, Roman Catholics constituted approx. about half of the population. The major share of Ruthenian Catholics (Uniates) were only nominally subordinate to Rome. Orthodoxy retained a strong influence in both parts of the Commonwealth. The positions of the Roman Church were in many aspects much weaker in the Grand Duchy, in which Uniates constituted the major share of population. When adapting the last changes of the “confessionalisation doctrine”, the paper for the first time revises the confessional balance, privileges, structures and education institutions, as well as the activities of the missionaries of the Catholic Church (both Roman and Ruthenian) in the GDL in the second half of the 18th c. The paper also asks how the dramatic events during the rule of Poniatowski (1764–1795) affected the Catholic advantage. These changes covered the slip of the Catholic monopoly in the legislative in 1768, the consequences of the first partition of the Republic in 1772, the rebirth of the Orthodox under the leadership of Bishops Georgy Konissky and Victor Sadkowski, as well as the impact of the ideas of the Four-Year Sejm (1788–1792).
