Išlaisvintas liberalizmas ar posovietinis belaisvis?
LTStraipsnyje aptariamas santarietiškas liberalų kelias ir lietuviškojo liberalizmo sklaida. Egzilyje atsidūrusių lietuvių liberalizmo vaizduotė pirmąsyk artikuliuotas formas įgavo tada, kai Vakarų intelektualai jau reformavo liberalizmo tradiciją. Į bendrų liberalizmo teorijos ir gyvensenos problemų lauką lietuviai įžengė ne tik intelektualiai, bet ir praktiškai – organizacine prasme. Atsirado Liberalų internacionalo lietuvių sekcija, kurią sudarė daugiausia su londoniške Lietuvių rezistencine santarve susiję veikėjai. Tačiau emigracijoje santarietiškas liberalizmas negalėjo savęs įgyvendinti, nes Lietuva buvo pavergta, jos valstybingumo formos sunaikintos, o laisvos visuomenės ir nepriklausomo individo atsiradimo sąlygos buvo visiškai nepalankios. Tad santarietiškas liberalų kelias vedė arba į savęs išbandymus Vakarų politinėje tikrovėje, arba į futurologinius samprotavimus apie tai, kas nutiks, kada tėvynei pavyks išsikovoti savo laisvę ir atsiras galimybės imtis liberalizmo projekto įgyvendinimo praktikoje. Kitaip tariant, lietuviškas liberalizmas visų pirma rutuliojosi kaip kultūrinis liberalizmas. Tik Lietuvos grįžimas į laisvės erdvę galėjo kultūrinį liberalizmą patikrinti politinėje praktikoje. Lietuvos žingsnis į politinės laisvės erą atvėrė kelius animuoti ankstesnes idėjas, patikrinti išankstinių prognozių ir teorinių samprotavimų pagrįstumą netobulos tikrovės akivaizdoje. Tolydžio posovietinis ekonominis liberalizmas uždengė autentišką liberaliojo socialinio jautrumo veidą. Šiandien lietuviškasis liberalizmas yra nevienareikšmės būklės.Reikšminiai žodžiai: Laisvoji rinka; Liberali politika; Liberalizmas; Liberalizmo filosofija; Liberalizmo istorija; Libertarizmas; Lietuvos liberalų partijos; Politinės partijos; Vakarų Europos šalys; History of liberalism; Liberalism; Libertarism; Lithuania, free market; Lithuanian liberal parties; Philosophy of liberalism; Political liberalism; Political parties; West European countries.
ENThe article discusses the path of liberals of Santara (Accord) and dissemination of Lithuanian liberalism. Having emerged in exile, the vision of Lithuanian liberalism for the first time acquired its articulated forms when Western intellectuals had already reformed the tradition of liberalism. Lithuanians entered the common field of the theory of liberalism and problems of subsistence not only intellectually, but also practically – in terms of organisation. The Lithuanian section of the Liberal International was established and involved mostly figures who were associated with the London-based Union of Lithuanian Resistance. Santara liberalism, however, could not implement itself in emigration because Lithuania had been subdued, its statehood forms had been destroyed, and conditions for the emergence of a free society and independent individual were absolutely unfavourable. So, Santara path led either to self-testing in the political reality of the West or to futurological observations as to what would happen when the motherland succeeds in winning its freedom and possibilities emerge to begin the implementation of the liberalism project in practice. In other words, Lithuanian liberalism evolved primarily as cultural liberalism. Only Lithuania’s comeback to the space of freedom could examine cultural liberalism in political practice. Lithuania’s step into the era of political freedom opened the way to animating previous ideas and to test the validity of preliminary forecasts and theoretical contemplations in the fact of the imperfect reality. Post-Soviet economic liberalism has been continuously overshadowing the face of liberal social sensitivity. Today, Lithuanian liberalism is in a controversial condition.
