Sienkiewicz w międzywojennym Wilnie
LTStraipsnyje aptariama lenkų rašytojo Henriko Sienkiewicziaus atmintis Vilniuje tarpukariu. Iš karto pastebima, kad šio rašytojo pavardė mieste skambėjo retai – jo vardu nevadintos mokyklos, jo kūrinių neanalizavo Vilniaus universiteto polonistikos profesoriai. Vilniaus kultūros ir literatūros gyvenime neabejotinai dominavo poeto Adomo Mickevičiaus „dvasia“, populiarumu naudojosi Julijaus Slovackio, Elizos Ožeškienės, Boleslovo Pruso kūryba. Straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kodėl H. Sienkiewiczius Vilniuje tarpukariu buvo beveik pamirštas, analizuojami tuo laikotarpiu šio miesto dienraščiuose ir literatūriniuose leidiniuose pasirodę straipsniai, skirti H. Sienkiewicziaus kūrybos tematikai, taip pat su ja susijusios kelios radijo laidos, reti literatūriniai renginiai. Randama nemažai H. Sienkiewicziaus kūrybos mylėtojų, jo knygų personažų „atgijimo“ ideologinėje retorikoje bei politinėje publicistikoje pavyzdžių. Išvadose konstatuojama, kad H. Sienkiewicziaus literatūrinio palikimo pėdsakai Vilniuje tarpukariu buvo blankūs, šis rašytojas nepateko į miesto kultūrinį peizažą, jo kūriniais domėjosi tik pavieniai asmenys. Vis dėlto jo vardas nuskambėdavo ir svarbiuose tekstuose, ir lemiamais momentais – antai 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui labiau atsigręžta į jo kūrybą, ji naudota publicistikoje.Reikšminiai žodžiai: H. Sienkiewiczius; H.Sienkevičius; Literatūra; Tarpukaris; Vilnius; H. Sienkiewicz; H.Sienkiewicz; Interwar; Literature; Vilnius.
ENThe article discusses the memory of the Polish poet Henryk Sienkiewicz in Vilnius during the inter-war period. It is noted at once that the writer’s name sounded in the city rarely – schools were not named after him, and his works were not analysed by professors of Polish studies of Vilnius University. The cultural and literary life of Vilnius was undoubtedly dominated by the spirit of the poet Adam Mickiewicz, and works created by Juliusz Slowacki, Eliza Orzeszkowa, and Bolesław Prus also enjoyed popularity. The article attempts to answer the question about why Sienkiewicz was almost forgotten in Vilnius during the inter-war period, analyses the articles devoted to the themes of Mickiewicz’s works that appeared in the city’s dailies and literary publications as well as several radio programmes related to it and rare literary events. Many lovers of the works by Sienkiewicz as well as examples of the “revival” of his book’s characters in ideological rhetoric are found. It is stated in the conclusions that the traces of the literary heritage of Sienkiewicz in Vilnius of the inter-war period were faint, the writer was not involved in the city’s cultural landscape, and only some individuals were interested in his works. Nevertheless, his name was heard both in important texts and at decisive moments – as for instance his works were reverted to and used in political essays after the Second World War broke out in 1939.
