LTŠiame tyrime nagrinėjama mokslinė problema – Lietuvos ir Ukrainos moksleivių aplinkosauginės elgsenos bei darnaus vystymosi nuostatų lygių skirtingumas. Tai apima veiksnių, lemiančių šiuos skirtumus, supratimą ir tobulintinų sričių nustatymą, siekiant ugdyti sąmoningesnį požiūrį į aplinką universitetinėje aplinkoje. Autoriai siekia palyginti bei išanalizuoti Lietuvos ir Ukrainos moksleivių aplinkosaugines nuostatas ir elgseną, daugiau dėmesio skiriant tiek bendrumams, tiek skirtumams. Straipsnio tikslas – pateikti įžvalgų, kurios padėtų gerinti aplinkosauginį švietimą ir darnaus vystymosi praktiką šiose šalyse. Siekiant šio tikslo suformuluoti šie uždaviniai: (1) nustatyti Lietuvos ir Ukrainos moksleivių požiūrio į aplinkosaugą skirtumus, taikant naujosios ekologinės paradigmos (NEP) skalę; (2) ištirti studentų požiūrį į aplinkosaugą lyčių aspektu; (3) įvertinti Ivano Franko nacionalinio Lvivo universiteto studentų ir Klaipėdos moksleivių požiūrį į aplinkos tvarumo problemą, taikant požiūrio į aplinkosaugą indeksą. Tyrimo metodai: apklausa, lyginamoji, statistinė analizė, literatūros apžvalga. Duomenys šiam tyrimui rinkti pateikiant klausimyną. Šiame tyrime mokiniams pateikti teiginiai raštu. Požiūris į aplinkosaugą vertintas pagal penkių balų Likerto skalę. Patikslintus NEP teiginius papildę aktualiais klausimais apie studentų požiūrį į ekologiją ir universiteto aplinką, sudarėme 27-ių klausimų klausimyną, kuris apima septynis aspektus: (1) aplinkosauginės žinios; (2) ekologinė pasaulėžiūra; (3) elgesio pasekmių suvokimas; (4) atsakomybė už aplinką; (5) elgesys privačioje aplinkoje; (6) elgesys viešojoje aplinkoje ir (7) požiūris į universiteto tvarumą. Mann-Whitney’aus testas taikytas siekiant nustatyti Lietuvos ir Ukrainos mokinių požiūrio į aplinkosaugą skirtumus bei ištirti mokinių požiūrį į aplinkosaugą lyties aspektu.Kiekybinė duomenų analizė atlikta naudojant SPSS programinę įrangą Windows platformoje. Abiejų šalių mokiniai pripažįsta žmogaus veiklos poveikį gamtai ir visuotinę atsakomybę už aplinkos apsaugą. Nustatyta, kad Lietuvos mokinių ekologinės žinios geresnės, jie sąmoningesni, turint galvoje jų aplinkosauginę pasaulėžiūrą, ypač tokiais klausimais kaip išteklių ribotumas. Nors Ukrainos moksleiviams kyla atliekų rūšiavimo infrastruktūros iššūkių, aplinkosauginio švietimo tendencijos yra teigiamos, jie aktyviai lanko paskaitas ir ieško informacijos. Lyčių skirtumai atskleidžia, kad merginos, palyginti su vaikinais, labiau domisi aplinkosaugos klausimais ir yra aktyvesnės, tai lemia visuomenės normos ir kultūriniai lūkesčiai. Aplinkosauginių nuostatų indeksas aukštesnis Lietuvos studentų, tai rodo pozityvesnį ir sąmoningesnį požiūrį į aplinkosaugą, išskyrus viešąją sritį, kur labiau įsitraukę ukrainiečių studentai. Žemesnis Nacionalinio Ivano Franko universiteto Lvive studentų požiūrio į tvarumą indeksas, palyginti su Klaipėdos moksleivių, rodo augimo potencialą puoselėjant aplinkosauginį sąmoningumą. Tyrimas pabrėžia Ukrainos universitetų galimybę skatinti tvarumo iniciatyvas, pasitelkus didėjantį studentų ekologinį sąmoningumą. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: požiūris į aplinkosaugą, Naujosios ekologinės paradigmos (NEP) skalė, tvarumas, moksleiviai, lytis.
ENThis research aims to analyse and compare students’ attitudes to environmental care in Lithuania and Ukraine using the New Ecological Paradigm (NEP) scale. The study also explores gender differences in environmental attitudes among students, and evaluates these attitudes using the Index of Environmental Care Attitudes. The findings reveal similarities and differences between Lithuanian and Ukrainian students, with Lithuanian students demonstrating higher ecological knowledge and a more environmentally conscious world-view. However, Ukrainian students show positive trends in engagement with environmental education. Gender-based disparities indicate that female students consistently exhibit stronger environmentally conscious behaviour. The study highlights the potential for Ukrainian universities to enhance sustainability initiatives and capitalise on the growing environmental consciousness among students. Overall, the research paves the way for targeted interventions and improvements in fostering sustainable practices in university settings. Key words: environmental care attitudes, New Ecological Paradigm (NEP) scale, sustainability, students, gender.