Внутренний диалог и приговаривание как проявление стратегии сохранения родного языка: на примере речевого поведения выходцев из Литвы, проживающих в г. Москве

• Inner dialogue and talking to inanimate things as manifesting of the strategy to preserve the mother tongue: based on the linguistic behaviour of the former residents of Lithuania currently living in Moscow
• Vidinis dialogas ir pritarimas veiklos metu

LTStraipsnio tikslas – aptarti išeivių iš Lietuvos gimtosios kalbos ir identiteto išsaugojimo galimybes gyvenant už gimtosios kalbos arealo ribų. Autorė kelia klausimą, ar gimtosios kalbos vartojimo terpės nebuvimas verčia ieškoti sąlygų ją vis tiek kaip nors vartoti, ar vis dėlto tos kalbos atstovai prisitaiko prie esamų sąlygų. Buvo tyrinėjama, kokių gimtosios kalbos išsaugojimo strategijų imasi išeiviai iš Lietuvos, koks vaidmuo šiose strategijose tenka kalbėjimui, rašymui, klausymui, ar mintyse šie žmonės sąmoningai ar nesąmoningai „kalba“ gimtąja kalba ir ar galima būtent šio nebylaus „kalbėjimo“ išnykimą laikyti riba, kurią peržengus iš to žmogaus gyvenimo išnyksta ir gimtoji kalba. Tyrimas buvo atliekamas Maskvoje. Pažymima, kad išeivių iš Lietuvos pasiskirstymas Maskvos rajonuose nevienodas, dauguma emigruojančiųjų turi bendravimo rusiškoje aplinkoje patirtį, be to, Maskvoje veikia ne viena lietuviška visuomeninė organizacija. Atliktas tyrimas parodė, kad pasirenkant gimtąją kalbą, labai svarbus šeimos vaidmuo, galimybė bendrauti su artimaisiais , gyvenančiais Lietuvoje. Taip pat pasirodė, kad tėvai su vaikais bendrauja ir rusų, ir lietuvių kalbomis, taip pat turi įtakos gyvenimo Maskvoje laikas. Suaugę lietuviai tikslingai kompensuoja negalėjimą bendrauti gimtąja kalba klausydamiesi radijo laidų, žiūrėdami filmus, skaitydami. Viena iš gimtosios kalbos išsaugojimo strategijų – pokalbiai su gyvūnais, vidinis dialogas ir nebylus kalbėjimas mintyse gimtąja kalba. Visa tai, autorės manymu, liudija žmonių pastangas bet kokiomis aplinkybėmis išsaugoti gimtąją kalbą.

ENThe article deals with the problems of preserving the mother tongue and the speaker's identity, the relation between languages used by the former residence of Lithuania currently living in Moscow, as well as the strategies to preserve the mother tongue. Under the conditions when even children encourage their parents to communicate using the language of their social environment and when the area of the mother tongues usage is being narrowed compensational mechanisms start functioning. These are such types of communicative activities as listening, reading, using of precedent texts (proverbs and songs), which indicate high linguistic competence and national identity of the speakers in Lithuanian. Adults' dominant language and linguistic properties are evident in their inner speech which is explicated by exclamations and uttering of some remarks, by counting in the mother tongue, conversations with animals and inanimate things.