Lanksčių užimtumo formų taikymas Lietuvoje

LTStraipsnyje, taikant loginius, lyginamuosius metodus, nagrinėjamos lanksčių užimtumo formų rūšys, darbo teisės normos, numatančios arba ribojančios galimybę taikyti tokias darbo organizavimo formas, jų kaita ir tobulinimo galimybės. Straipsnyje nepretenduojama į visapusišką problemų analizę, o siekiama iškelti kai kuriuos lanksčių užimtumo formų aspektus, iš kurių galima spręsti apie pačios problemos mastą, teisinio reglamentavimo galimybes. Darbuotojų pagrindinių teisių Europos Bendrijos socialinė chartija, skelbdama būtinumą gerinti darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygas, numato kitokią nei nuolatinio darbo sutarties galimybę, t. y. galimybę dirbti ne visą darbo laiką, pagal lankstesnes darbo organizavimo formas. Pastaraisiais metais Europos Sąjungos valstybėse labai padaugėjo darbuotojų, dirbančių pagal lanksčias užimtumo formas. Tokio užimtumo priežastys įvairios: darbo sąnaudų mažinimas, darbo našumo didinimas, darbdavių lankstumas rinkoje, darbo pobūdžio pokyčiai, moterų užimtumo didėjimas ir kt. Kyla pagrįstas klausimas: ar Lietuvai naudinga diegti lanksčias užimtumo formas, kurias visuomenės grupes ir gyvenimo sritis jos veiktų ir ar Lietuvoje yra tinkamos politinės, ekonominės ir teisinės sąlygos taikyti lanksčias užimtumo formas. Taip pat svarbu numatyti, kokius neigiamus padarinius darbuotojams gali sukelti lanksčių užimtumo formų įteisinimas ir taikymas jų socialinių garantijų srityje (sveikatos draudimo, pensijų, atostogų, atleidimo iš darbo garantijų ir kompensacijų). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo santykiai; Darbo sutartis; Darbo sutarčių rūšys; Darbo teisė; Darbuotojas; Lankstumas; Lanksčios užimtumo formos; Ne visas darbo laikas; Užimtumas, lankstus užimtumas, ne visas darbo laikas, darbo valandos; Užimtumo formos; Contract of Employment; Employee; Employment forms; Employment, flexible employment, part-time work, working hours; Flexibility; Flexible employment forms; Labour law; Labour relations; Part-time work; Types of the contract of employment.

ENThe article deals with various forms of flexible employment including possibility to choose one's activity or to choose not to work or to work part-time, to engage in flexi-time schemes or so called flexible working hours. Annualisation of working hours, volunteer jobs, self-employment, aid works and other forms of flexible employment are also covered. The article analyses Lithuanian employment legislation providing for or restricting the possibility to apply such forms of employment, as well as amendments to legislation and perspectives for its development. Comparative and logic methods were chosen as a basis for analysis. After surveying present situation, Lithuanian legislation and its relationship with socio-economic and demographic conditions, the conclusion can be drawn that legislative guarantees of work time regulation are not sufficient in order to promote part-time employment. Legal definition of flexible employment is lacking, there have been no agreements between social partners in respect to such employment forms, some of the present legislative provisions are not being implemented in practice. The author proposes to legally define status of those who work part-time, to provide for specific financial incentives (for example, tax reduction), establish the right to freely choose work time regime and change it, as well as the right to work at home. Legal grounds for performing volunteer jobs and self-employed jobs, as well as possibility to work under temporary employment contracts, legal status of such employees (their social insurance, holiday and absence leave payment) should be legally defined. [Text from author]

• Teisė / Law
• Sociologija / Sociology