Résurgences romantiques: l’engouement français pour les lituaniens en exil, vers 1860

LTPrancūzų romantizmą lydėjo savitas XIX a. pradžios Lietuvos įsivaizdavimas – „lenkų dvasios lietuvinimas“, „prarastas lietuvių rojus“ – taikliai apibūdintas Danieliaus Beauvois. Tremtinio lietuvio mitas Prancūzijoje nuo 1861 iki 1871 metų pažadino romantinio idealo atgimimą. To meto kūriniai – prisiminimų nuotrupos, memuarai, laiškai – liudija palyginti vėlyvą lyrinio „aš“ perdėtą jausmingumą, pasenusį romantizmą pačiame realizmo įkarštyje. Šiame straipsnyje lyginami 1830 metų pseudoautobiografiniai „lituanofilijos“ motyvo raštai su trisdešimčia metų vėlesniais – 1861 metų – tekstais.

ENFrench Romanticism was accompanied by a peculiar image of Lithuania of the beginning of the 19 century – “Lithuanisation of the Polish spirit”, “the lost Heaven of Lithuanians”, as Daniel Beauvois made the point. The myth of an exile Lithuanian encouraged the revival of the romantic ideal in France from 1961 to 1871. The works of those times are scattered recollections, memoires, letters demonstrating a relatively late exaggerated sentimentalism of the lyrical “me” and the obsolete romanticism in the very zest of the realism. This article compares pseudo-autobiographical “lituano-philic” letters of 1830 with texts of 1861.