Mérimée et la Lituanie

LTApie Merimee laikų Lietuvą Prancūzijoje žinoma palyginti nedaug, menkai žinoma ne istorinė praeitis, o kultūra ir kalba. 1830–1840 metais, traukdamiesi nuo Rusijos persekiojimo, į Paryžių atvyko daug lietuvių ir lenkų emigrantų, pavyzdžiui, Adomas Mickevičius. Jie sudomino vietinius intelektualus baltų kultūra. Apie XIX a. vidurį Prancūzijos filologai, mitologijos specialistai, kaip ir jų kolegos vokiečiai, ėmė išsamiai tyrinėti lietuvių kultūrą. Merimee taip pat pasinėrė į baltų ir slavų studijas. Kaip rašytoją, o ne mokslininką, jį labiau viliojo užsienio kalbos, jis tapo puikiu rusų literatūros vertėju. Apgailestaudamas, kad bėgant amžiams nyksta senosios kalbos, Merimee ėmė domėtis žemaičių tarme, bendravo su to krašto žmonėmis. 1869 metais (likus metams iki Merimee mirties) pasirodė jo apsakymas „Lokys“. Čia pasakojama apie lokį ir moterį, kuri pagimdo žmogiškos išvaizdos, bet pragaištingo elgesio, žudikišką jų sūnų. Prancūzų skaitytojams prieš akis iškilo Lietuvos vaizdas: istorinė aplinka, kraštovaizdis, kalba, senoji pagonybė, liaudies tradicijos. Šiame literatūros kūrinyje buvo daug netikslumų, jame susipynė fantazija ir tikrovė, atsiskleidė tipiški Merimee kūrybos bruožai: laukinio prado motyvai, žmonių dvilypumo žavesys, tikroviškumo ir antgamtiškumo jungtis, santūrus ir lakoniškas rašymas. Kadangi straipsnyje analizuojama pirmoji prancūzų prozos fikcija Lietuvos tema, ji turi didelę simbolinę vertę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Lokys"; 19 a. prancūzų literatūra; Fantazija; Lenkų romantizmas; Lietuvos įvaizdis literatūroje; Prosper Merimee; Prosperas Merimė; Stilius; Tikrovė; "Lokis"; "The Bear"; 19th century French literature; Fantasy; Image of the Lithuania in the literature; Lithuania; Polish romanticism; Prosper Merimee; Reality; Style.

ENThe “Merimee” period in Lithuania is little known in France. In 1830–18040, when escaping the Russian persecution, a great number of Lithuanians and Poles arrived to Paris, for example, Adam Mickiewicz. They provoked interest in the Baltic culture among local intellectuals. In the middle of the 19th century, Prussian philologists, mythology specialists as well as their German colleagues launched thorough studies of the Lithuanian culture. Merimee also devoted his attention to the studies of Baltic and Slavic cultures. He was interested in foreign languages as a writer and not as a scientist. He became a perfect translator of the Russian literature. Feeling sorry about old languages vanishing, Merimee started to research the Samogitian dialect. He communicated with local people. In 1869 (with one year left until his death), his story “Lokys” [the Bear] saw the light. This story tells about a bear and a woman, who gave birth to its sun – a creature of human appearance but a destructive nature. The French reader had the opportunity to imagine Lithuania: historic environment, landscape, language, old paganism, folk traditions. This literature work had a number of discrepancies with fantasy and illusion intermingling. It revealed typical features of Merimee’s works: motives of the wild nature, admiration for the dual nature of man, reality and the supernatural world, modest and laconic style of writing. Whereas, the article analyses the French fiction literature work on the theme of Lithuania, it has a great symbolic value.