Les Traces de la France dans la littérature de voyage Lituanienne

LTXIX amžiuje keliautojai iš Lietuvos kaupė ne tiktai regimus, apčiuopiamus dalykus, bet ir Prancūzijos vaizdus, garsus, kvapus, pojūčius. Visa tai padėjo susikurti subjektyvų šalies ir jos žmonių įvaizdį. Skirtingais XIX a. periodais keitėsi kelionių literatūros adresantas, jos pobūdis bei adresatas. XIX a. keliautojo referenciniai tikslai, jo patirtis, pasakojimo autentiškumas atsispindi pagrindinėse kelionių literatūros temose: gamtos, politinio, ekonominio visuomenės gyvenimo, papročių, istorijos ir kultūros paveldo. Amžiaus pradžioje geriausiai pažįstama toji Prancūzijos dalis, per kurią vykstama į garsiąją sostinę. XIX a. Lietuvos keliaujančiam elitui, esančiam toli nuo vakarietiškų kultūros centrų, pasigedusiam miestietiškos sąmonės raiškos, Prancūzija – tai pirmiausia Paryžius, kuriame sutelktos intelektinės, kūrybinės šalies galios. XIX a. pirmosios pusės Lietuvos kelionių literatūroje sukurtas Prancūzijos įvaizdis yra gan prieštaringas. Prancūzija atrodo esanti išlavinto estetinio skonio, gražių dirbinių, puikių meno kūrinių šalis. Tačiau kartais joje pasigendama natūralumo, daug kas čia atrodo dirbtina ir netikra. XIX a. pradžioje Lietuvos diduomenė, įsiliedama į kosmopolitinį kontekstą, ir Paryžiuje pabrėždavo savo skirtingumą, savąjį lietuviškumą-lenkiškumą, ieškojo savosios istorijos ženklų prancūzų žemėje. XIX a. pradžioje dominavo švietėjiškos kelionių intencijos, siekis pažinti Prancūzijos gamtos, civilizacijos, kultūros ypatumus. Tačiau atsirado ir emocinis santykis – romantinio entuziazmo ar nusivylimo prancūzų gyvenimo realybe apraiškų.Reikšminiai žodžiai: Ignas Domeika; Kelionių literatūra; Ksaveras Bogušas; Literatūra; Lietuvos kelionių literatūra; Liudvikas Rėza; Požiūris įspūdžiai; Prancūzija (France); 19 amžius; 19 amžius; Įvaizdis; 19th century; France; Ignas Domeika; Image; Impressions; Itineraries; Ksaveras Bogušas; Lithuania travel literature; Lithuanian literature; Ludwig Reza; The nineteenth century; View.

ENIn the 19th c. Lithuanian travellers collected not only visible and tangible objects, but also images, sounds, flavours and senses of France. All this helped create a subjective image of the country and its people. The addressers of the travel literature, its nature as well as the addressees changed in various periods of the 19th century. Referential goals of the traveller of the 19th century, his experience and the authenticity of the narration are reflected in the key themes of the travel literature: nature, politics, economic life, habits, history and heritage. At the beginning of the century, the part of France with the paths leading to its capital was best revealed. The 19th century elite travellers, who had long been isolated from western centres, perceived France as Paris with its intellectual and creative powers. The image of France created in the literature describing Lithuanians’ travels of the first part of the 19th century was rather controversial. France is depicted as a country with an elaborated aesthetic sense of taste, beautiful and works of art. However, sometimes it seems it lacks naturalness, and many things here seem artificial. The nobility of the beginning of the 19th c., when joining the cosmopolite context, even in Paris emphasized their exceptionality, Lithuanian and Polish characteristics, and sought for the signs of their own history in the French land. In the beginning of the 19th c. trips were aimed at educating and perceiving the peculiarities of the French nature, civilisation and culture. However, there was also an emotional relation – the enthusiasm of the Romanticism and expressions of the disappointment in the actual life of France.