Namas – kaip pasaulio centras

LTN. Vėliaus tyrinėjimai rodo, kad lietuvių liaudies dainos, ypač kalendorinės, dažniausiai prasideda Pasaulio medžio, t. y. pasaulio modelio „apibrėžimu“. Mus pasiekusių dainų vaizdiniai galėjo būti ankstesnių sakralinių giesmių, nurodančių Gyvybės medį ir po juo vykstančius ritualus, nuotrupos, kurios vėliau tapo poetiniais įvaizdžiais. Tik nusikėlus į Pasaulio centrą, į mitinę laiko pradžią, dainoje buvo galima kalbėti apie žmogų, jo gyvenimą, jausmus. Todėl lietuvių liaudies dainose vietoj Medžio sutinkamas namo vaizdinys rodo, jog mitinėje pasaulėžiūroje jis buvo suprantamas kaip žmogaus sukurto pasaulio centras. Senovės žmogus kūrė, atkartodamas kultūrinių dievybių veiksmus, todėl jo namai buvo dievų sutverto pasaulio atspindys. Gyvenamasis namas kaip Centras, kaip ašis savyje turėjo talpinti visos Visatos elementus, todėl trobesio stogas tapdavo žemės Stogu – dangumi, sienos – keturiomis pasaulio šalimis, akmeniniai pamatai – Visatos gemalu. Kaip ir mitinis Centras, išreikštas Medžio ar Kalno vaizdiniu, gyvenamasis namas turėjo ir vidinę ašį, šerdį, kuri jungdavo visas Kosmoso sferas, leido keliauti, susitikti jų dievybėms. Tai buvo namų ugniakuras, esantis senojo namo viduryje, žemaičių trobos kaminas, stovintis pastato centre. Senovės lietuvių didžiule pagarba apsupta namų židinio ugnis buvo suprantama kaip namų siela, kraujas, kurio dėka galėjo atsirasti ir egzistuoti žmogaus pasaulis, kultūra.Reikšminiai žodžiai: Etnologija; Tautosaka; Gyvybės medis; Mitologija; Mitologija; Namas; Pasaulio centras; Simbolika; Axis mundi; Ethnology; Folklore; Home; House; Lithuanian mythology; Mithology; Symbolism; The Center of the World; The Home; The tree of Life.

ENNorbertas Vėlius’s research shows that Lithuanian folk songs, especially calendar songs, usually start with the “definition” of the World Tree, i.e. the model of the world. The images of the songs, which have survived to the present day, could be fragments of earlier sacral songs indicating to the World Tree and the rituals underneath it, which later transformed into poetic images. Only after moving to the centre of the World, to the mythological beginning of time, people could sing about man, his life and his feelings. That is why Lithuanian folk songs have the image of house instead of Tree, what implies that in the mythological world view it was perceived as the centre of the world created by man. The ancient man created by copying cultural deities, his house was the reflection of the world created by deities. Being the Centre and the axe, the house had to obtain all the elements of the World, therefore, the roof of the building turned into the roof of the Earth – the sky, the walls – the four points of the World, and the foundation – the germ of the World. Like the mythical Centre expressed through the images of the Tree or the Mountain, the house also had an internal axe, the Core uniting all spheres of the Space, and enabling all its deities to travel and meet each other. It was the fireplace situated in the centre of the old house, the chimney in the hut of a Samogitian, situated in the centre of the building. The fire place greatly honoured by the ancient Lithuanians was regarded as the soul and blood of the house – the origin of the human world and culture.